Projektai

Projekto tikslas – padėti įveikti kliūtis, kurios trukdo Europos šalims atkurti tiek pelkių, kiek reikia ES išsikeltiems klimato ir biologinės įvairovės tikslams pasiekti. Projekte bus atkurtos pelkės 7 ES šalyse, atkurtas plotas apims 1 285 hektarų, o tai leis išvengti 12 496 t CO₂ ekv. emisijų kasmet.

Projekto tikslas – sukurti pažangių sprendimų tvariam atkurtų durpynų naudojimui ir taip užtikrinti pelkininkystės, kaip ūkio šako, plėtrą ES.  

​

LIFE ForestHabitatLT projekto tikslas – taikant artimas gamtai miškininkystės priemones pagerinti Europos Bendrijos svarbos miško ir pelkių buveinių būklę. Projektas apima keturias teritorijas: Šimonių girią, Buktos mišką, Praviršulio Tyrelį ir Dabravolės durpyną.  

Projekto tikslas – sudaryti sąlygas Paąžuolynės durpyno (Jonavos r.) hidrologinio režimo atsikūrimui, sumažinant ŠESD emisijų išsiskyrimą, bei palaikyti palankią saugomų rūšių ir atkurtų Europos bendrijos svarbos gamtinių buveinių būklę.​

​

Derinant gamtosauginius, mokslinius-eksperimentinius bei žemės naudotojo interesus Baisogalos apylinkėse (Kemerų km.) žemapelkiniuose durpiniuose dirvožemiuose įkurdintos sėtinės pievos (apie 6 ha) vietoje atkurtas hidrologinis režimas ir įsėtas nendrinis dryžutis, paskatinsiantis šlapių pievų ir žemapelkių buveinių formavimąsi.

Projekto tikslas – sustiprinti Lietuvos aplinkosauginių NVO gebėjimus efektyviai dalyvauti anglies pėdsako kompensavimo mechanizmų diegimo ir taikymo procesuose Lietuvoje. 

​

Projekto tikslas – sudaryti sąlygas Tartoko pelkės hidrologinio režimo atsikūrimui, tokiu būdu sumažinant ŠESD emisijų išsiskyrimą, bei palaikyti palankią atkurtų gamtinių buveinių ir saugomų rūšių būklę.

​

​

​

Projektas sujungia skirtinguose pasaulio regionuose ir bendruomenėse sukauptas žinias bei įgytą patirtį gyvenant pelkėse ir (ar) greta jų – nuo protėvių patirties iki mokslo, nuo pelkių naikinimo ir intensyvaus jų naudojimo iki gamtosaugos ir ekologinio švietimo iniciatyvų bei pelkių žavesio įkvėpto šiuolaikinio meno.​

Projekto tikslas – skatinti nusausintų žemės ūkyje naudojamų pelkių atkūrimą Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionuose, didinant valstybės institucijų, žemės savininkų, ūkininkų ir vietos bendruomenių informuotumą, motyvaciją ir įsitraukimą.

Hidrologinio režimo atkūrimas nusausintose pelkėse ir kt. durpynuose, tvarus jų naudojimas ir pelkininkystės vystymas – viena iš galimybių efektyviai mažinti ŠESD emisijas iš žemdirbystei ir pramonei naudojamų durpžemių, taip prisidedant prie šalies įsipareigojimų įgyvendinimo klimato ir aplinkosaugos srityse.

Projekto tikslas – sukauptas žinias apie klimatui neutralų durpynų naudojimą ir įgytą praktinę patirtį perduoti Baltijos šalių ūkininkams.​Ūkininkaujantieji nusausintuose durpiniuose dirvožemiuose, turi galimybę sumažinti neigiamą vykdomos ūkinės veiklos poveikį pasitelkiant gana naują pasaulyje ūkininkavimo formą – pelkininkystę.​ ​

Projekto tikslas – pagerinti Aukštumalos telmologinio draustinio pietvakarinėje dalyje esančių EB svarbos buveinių ekologinę būklę bei sumažinti ŠESD emisijas iš sausinimo pažeistos aukštapelkės. ​Projekto metu įrengtos 197 durpių ir 45 OSB plokščių užtūros bei 3 durpių su geomembrana pylimai (bendras ilgis – 130 m) vandens sulaikymui atkuriamoje pelkėje.

​

Projekto tikslas – padidinti organizacijų, dalyvaujančių istorinių parkų atkūrimo ir jų priežiūros veiklose, pajėgumus Šiaurės Rytų Lietuvos ir Latgalos regionuose pasitelkiant modernias ir plačiai apimančias teritorijų tvarkymo nuostatas, apjungiančias istorines, gamtos ir biologinės įvairovės bei kaimiškojo kraštovaizdžio vertybes ir aspektus.

Lietuvoje durpių karjerai užima 20 tūkst. ha, iš kurių daugiau nei pusė yra apleisti, deja jų rekultivacija atkuriant pelkių ekosistemas vis nepopuliari.

Demonstruojame ne tik tradicinį išeksploatuotų durpynų rekultivavimo būdą juos užliejant vandeniu. Ežerėlio durpyne (Kauno r.) įrengti eksperimentiniai laukai ir įkurdinti aukštapelkinių (kiminų ir spanguolių) ir žemapelkinių (nendrių ir švendrų) augalų pradmenys.