Tartoko pelkės hidrologinio režimo atkūrimas

Tartoko pelkė (38 ha) plyti Pietų Lietuvoje, Prienų miesto šiaurės rytinėje dalyje, Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Unikalu, kad miesto ribose iki mūsų dienų išlikusi gyvybinga žemapelkė, pasižymi vertinga biologine įvairove. Europos bendrijos svarbos 7230 Šarmingų žemapelkių ir 6450 Aliuvinių pievų buveinės yra prieglobstis nacionaliniu, Europos bei pasauliniu mastu saugomoms rūšims. Nuo 2009 m. Tartoko pelkė (kodas LTPRI0004) yra Europos ekologinio tinklo Natura 2000 dalis, svarbi retų rūšių ir gamtinių buveinių išsaugojimui. 2010 m. Tartoko pelkei suteiktas telmologinio (pelkių) draustinio statusas. Draustinyje aptinkamos retos ir saugomos rūšys: dvilapis purvuolis (Liparis loeselii; saugomas Vašingtono ir Berno konvencijų, Europos Bendrijos Buiveinių direktyvos (II priedas), mūsų šalyje tai nacionaliniu mastu saugoma gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos rūšis), rusvasis vikšrenis (Schoenus ferrugineus), raudonkojis tulikas (Tringa totanus). 2002 m. teritorijoje dar rasta daugiamečio patvenio (Swertia perennis) individų, kurių vėlesniu tyrimų metu neaptikta, bet tikėtina, jog sėkmingai pritaikius gamtotvarkos priemones populiacija gali būti atkurta.

 

Ilgą laiką gerą saugomų rūšių ir buveinių būklę užtikrino ekstensyvus šienavimas ir ganymas. Nustojus ūkininkauti vietovė palaipsniui užžėlė krūmais ir nendrėmis, iškilo grėsmė atvirų pelkių ir šlapių pievų buveinių bei jose įsikūrusių saugomų rūšių išlikimui. Neigiamą poveikį pelkės būklei įtakos turi ir sovietmečiu įrengta sausinimo sistema, kuri atskirose atkarpose yra patvenkta bebrų. Pastaraisiais metais draustinyje taikytos gamtotvarkos priemonės – krūmų kirtimas ir nereguliarus nendrių šienavimas bei atsitiktinė bebrų veikla - padėjo šiek tiek pagerinti saugomų rūšių ir buveinių būklę, tačiau nepakankamai. Gerai ekosistemos ir saugomų gamtinių vertybių apsaugos būklei užtikrinti reikalingos papildomos priemonės – gruntinio vandens lygio atkūrimas, reguliarus ekstensyvus šienavimas ir ganymas, atžalų kirtimas bei nupjautos biomasės šalinimas iš teritorijos. Pelkės hidrologinio režimo atkūrimas prisidės ir prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų iš sausinimo pažeistų pelkės plotų sumažinimo ir durpėdaros proceso atsinaujinimo.

​

Gamtosauginės problemos

Tartoko pelkės buveinių būklė susijusi su pelkės hidrologiniu režimu. Sausinimo pažeistoms žemapelkėms ir aliuvinėms pievoms būtina priežiūra ir ekstensyvus ūkininkavimas. Pelkėje vis dar veikianti sausinimo griovių sistema trikdo pelkės hidrologinį režimą: pavasarinio polaidžio ir iškritusių kritulių vandenys nesulaikomi pelkėje, nes sausinamaisiais grioviais sparčiai išteka iš teritorijos. Nusausėjusioje pelkėje suaktyvėja durpių klodo skaidymasis, lydimas ŠESD emisijų. Ilgainiui nešienaujamoje ir neganomoje pelkėje ima kurtis sumedėjusi augalija, o kiek drėgnesniuose plotuose – nendrės. Dėl Tartoko pelkės buveinių pažeidžiamumo ir nestabilumo, iškyla grėsmė ir jose augančioms saugomoms augalų rūšims – dvilapiui purvuoliui bei rusvajam vikšreniui, neaiškus daugiamečio patvenio populiacijos likimas, kuris pelkėje paskutinį kartą buvo inventorizuota 2002 metais. Buveinėms toliau sausėjant ir užaugant sumedėjusia augmenija ar tankėjant nendrynui, šioms rūšims gresia išnykimas. Dvilapio purvuolio apsaugos plane (2017) nurodoma, kad pablogėjus buveinės sąlygoms, šie augalai tampa mažai gyvybingi, rečiau žydi, užmezga mažai vaisių, o individų mirtingumas tokiose populiacijose yra labai didelis (kai kuriais atvejais populiacijose individų mirtingumas per metus gali siekti 52 %, o per 5 metų laikotarpį – net iki 97 %).

​

Projekto tikslas – sudaryti sąlygas Tartoko pelkės hidrologinio režimo atsikūrimui, tokiu būdu sumažinant ŠESD emisijų išsiskyrimą, bei palaikyti palankią atkurtų gamtinių buveinių ir saugomų rūšių būklę.

​

Projekto uždaviniai:

●      parengti ir suderinti planavimo dokumentus (Tvarkymo planas, hidrologinio režimo atkūrimo projektas) ir kitą dokumentaciją, kuriai gali kilti poreikis projekto įgyvendinimo eigoje;

●      vykdyti gruntinio vandens lygio (GVL) monitoringą ir ŠESD emisijų vertinimą (remiantis GEST metodika) prieš ir po gamtotvarkos darbų įgyvendinimo;

●      įgyvendinti hidrologinio režimo atkūrimo darbus;

●      iškirsti sumedėjusią augaliją ir perteklinius nendrynus, biomasę išgabenti iš teritorijos; 

●      bendradarbiaujant su Nemuno kilpų regioninio parko direkcija (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos padaliniu), vietos bendruomene bei vietos ūkininkais užtikrinti tolesnę vietovės priežiūrą (ganant ir šienaujant ne mažesniame kaip 20 ha plote).

​

Rezultatai:

●      parengti ir suderinti teritorijos planavimo dokumentai;

●      įgyvendinti hidrologinio režimo atkūrimo darbai ir sudarytos sąlygos pelkėdarai atsikurti;

●      užtikrintas palankus EB svarbos buveinių ir saugomų rūšių apsaugos statusas;

●      sumažintos ŠESD emisijos maždaug 20 ha plote apie 50 t CO2 ekv. per metus. ŠESD emisijų sumažinimo skaičiuoklė pateikta 1 priede. ​

​