Antrasis balandžio penktadienis į Tartoko žemapelkę priviliojo jaunatviškai veržlių talkininkų būrį – miškų atkūrimu ir veiklų tvarumu besirūpinančios SKOGRAN UAB
kolektyvą. Miško įveisimu ir jo priežiūra besirūpinanti bendruomenė šį kartą savo laiką ir fizines jėgas skyrė ne miškų, kaip įprasta, o pelkių ekosistemos atkūrimui. Darbštūs talkininkai prisijungė prie VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo bei Nemuno kilpų regioninio parko gamtininkų bendram tikslui – tvenkti nors ir ne itin gilius, bet vandenį iš pelkės nuolat sėkmingai “vagiliaujančius” sausinimo griovius.
2010 m. sąlyginai nedidelei, bet gamtiškai labai vertingai Tartoko pelkei, plytinčiai Prienų miesto šiaurės rytuose, suteiktas telmologinio (pelkių) draustinio statusas. Senojoje Nemuno terasoje ir jos šlaite susiformavusi kalkinga žemapelkė (33 ha) pripažinta Europos ekologinio tinklo Natura 2000 dalimi. Pelkė svarbi gamtinių buveinių ir retų rūšių (dvilapio purvuolio, rusvojo vikšrenio ir kt.) išsaugojimui, glaudžiai susijusiu su pelkės hidrologiniu režimu.
Taip jau yra, kad mūsų gamtinėmis sąlygomis sausinimo pažeistoms žemapelkėms ir šlapioms pievoms yra būtina priežiūra ir ekstensyvus ūkininkavimas. Kad būtų patogiau naudoti ganiavai ir (ar) pašarų ruošai tokias šlapias žemes apsausindavo: ir įeiti ar įvažiuoti paprasčiau, o ir galvijams saugiau, sausesnėse ganyklose mažesnė tikimybė susirgti pavojingomis kanopų ar kt. ligomis. Tartoko žemapelkė jau senokai nenaudojama ir neprižiūrima: ilgainiui atviros erdvės apaugo krūmų ir nendrių sąžalynais. Deja, kintanti aplinka keičia ir pelkės gyvąjį pasaulį: nyksta tipingos šarmingų žemapelkių buveinės, silpsta šviesomėgių retų augalų populiacijos, o apsausėjusi durpė tampa nuolatiniu ŠESD emisijų šaltiniu. Tartoko pelkės sausinimo griovių sistema trikdo pelkės hidrologinį režimą: polaidžio ir kritulių vandenys nesulaikomi pelkėje, jie sausinamaisiais grioviais sparčiai išteka iš teritorijos.
2021 m. VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo bei Nemuno kilpų regioninio parko darbuotojų iniciatyva pradėtas projektas “Tartoko pelkės hidrologinio režimo atkūrimas ir gamtinių buveinių geros būklės užtikrinimas”, skirtas atkurti hidrologinį režimą ir pagerinti gamtinių buveinių bei saugomų rūšių būklę vakarinėje pelkės dalyje (20 ha plote). Buveinėms toliau sausėjant ir užaugant sumedėjusia augmenija ar tankėjant nendrynui, šioms rūšims gresia išnykimas. Svarbu, kad šiais darbais prisidedame ir prie mūsų klimato išsaugojimo: atkūrus Tartoko pelkės gyvenimui palankų hidrologinį režimą sumažinsime ŠESD emisijas apie 50 t CO2 ekvivalento per metus. Tai nors ir nedidelis, bet reikšmingas žingsnis Europos žaliojo kurso įgyvendinimo link.
2021 m. rudenį Tartoko pelkėje pradėti gamtotvarkos darbai: tvarkomoje pelkės dalyje iškirsti krūmynai, išpjautos nendrės, iš teritorijos išgabenta biomasė, pradėti tvenkti žemapelkę sausinantys grioviai ir tėkmės. Tvenkimui naudotos durpių ir vietos grunto užtūros, mišrios konstrukcijos vandeniui atsparios medienos plokštės, sutvirtintos vietos gruntu, o didžiausio nuotėkio zonoje įrengtos plastikinių spraustasienių užtūros. Džiugu, kai įgyvendinant gamtai svarbius projektus prisideda mūsų savanoriai–talkininkai. Šiais metais 17-ąjį gimtadienį švenčianti SKOGRAN praėjusį penktadienį sugužėjo į Tartoko pelkę, su savimi nepamiršę pasiimti gerą nuotaiką ir darbo įrankius – kastuvus.
"Esame miškų atkūrimo įmonė ir bent kartą per metus visa administracija važiuojame sodinti miško. Šiais metais įmonės 17-ąjį gimtadienį nusprendėme paminėti prisidėdami prie Lietuvos pelkių atkūrimo. Nauja veikla ir nauji įspūdžiai yra būtent tai, ko reikia geram komandos formavimo renginiui. O čia dar ir prisidėjome gerais darbais", sakė SKOGRAN UAB marketingo vadovė Rūta Gjerde.
Dar vis vangiai bundančioje pastelinėje pelkės aplinkoje ryškiaspalviais aprėdais pasipuošę talkininkai švietė tarsi ugniniai auksinukai – dieniniai drugiai, kurie paprastai skraido gerokai vėliau – liepos–rugpjūčio mėnesiais ir renkasi sausesnes buveines. Mūsų talkininkai „ugniniai auksinukai“ buvo itin darbštūs ir techniški – su minimalia projekto vykdytojų pagalba vos per kelias valandas, matyt net neplanuotai, pastatė ko ne 17 užtvankų. Nemuno kilpų regioninio parko ekologas Žydrūnas Sinkevičius pastebėjo „Su malonumu lauksime talkininkų ir kitąmet – patyrę meistrai neabejotinai pastatys 18 užtvankų, o gal net ir daugiau!”.
Dėkojame talkininkams:
Dėkojame projekto rėmėjams:
Šiaurės ministrų tarybos biurui Lietuvoje, startuolių platformai VšĮ Rockit Vilnius, Katalistos partneriai MB, Zero Waste festivalis 2021 ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybai, finansiškai parėmusioms hidrologinio režimo atkūrimo darbus bei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, parėmusiems šią iniciatyvą ir suteikusiai lėšas sumedėjusios augalijos kirtimui ir nendrių pjovimui bei biomasės išgabenimui iš teritorijos.
