2022 m. birželio mėn. Europos Komisija, siekdama atkurti pažeistas ir degraduojančias Europos ekosistemas, paskelbė Pasiūlymą "Europos parlamento ir Tarybos reglamentas dėl gamtos atkūrimo" (Proposal for a Regulation of the European Parlament and of Council on nature restoration, Nature Restoration Law), kuriame numatomi teisiškai privalomi gamtos atkūrimo tikslai ir įteisinamas plataus masto gamtos atkūrimo reikalavimas visose Europos Bendrijos valstybėse narėse. Pasiūlytas ambicingas ES Gamtos atkūrimo reglamentas – išskirtinė ir unikali galimybė visuomenei spręsti biologinės įvairovės ir klimato kaitos krizes. Kartu mes pasirūpinsime gamtos ir mūsų pačių sveikata, plėtosime senojo žemyno ekonomiką bei kursime visuomenės gerovę. Tinkamai ir laiku atkurti mūsų ekosistemas yra kaip niekada svarbu. Neatidėliotinas ambicingo ES Gamtos atkūrimo reglamento patvirtinimas ir nuoseklus jo įgyvendinimas – viena moderniausių ir veiksmingiausių žmonijos investicijų į planetos ir jos gyventojų ateitį.
Pažangi visuomenė negali savo gerovę kurti išnaudodama ir naikindama gamtą ir jos išteklius. ES Gamtos atkūrimo reglamentas paskatins mus investuoti į Europos gamtos atkūrimą kol dar nėra per vėlu. Gamtos atkūrimas – taptų labiausiai pasiteisinusia europiečių investiciją į savo pačių ir gimtojo žemyno ateitį. Tai gali turėti didžiulę reikšmę biologinei įvairovės ir klimato apsaugai, apsirūpinimui maistu, gėlu vandeniu bei švariu oru, žmonių fizinei ir dvasinei sveikatai palaikyti ir kt.
Šiandien #RestoreNature kampanija paskelbė susivienijusių bendram tikslui 207-nių
ES nevyriausybinių organizacijų, pasirašiusių dokumentą, kuriuo visų ES valstybių vyriausybes, Europos Parlamento ir Europos Komisijos narius ragina neatidėliojant priimti ryžtingą ir aiškų Gamtos atkūrimo reglamentą. Šis reglamentas gyvybiškai svarbus sprendžiant biologinės įvairovės ir klimato kaitos krizes mūsų senąjame kontinente.
Ištrauka iš dokumento:
"Raginame nacionalines vyriausybes, Europos Parlamento ir Europos Komisijos narius
priimti Gamtos atkūrimo reglamentą iki 2023 m. pabaigos;
užtikrinti, kad iki 2023 m. visoje ES teritorijoje vyktų plataus masto gamtos atkūrimas tiek sausumoje, tiek jūrose. Todėl pritariame Europos Parlamento pranešėjo pasiūlymui užtikrinti, kad iki 2030 m. bent 30 % ES sausumos ir bent 30 % ES priklausančių jūrų teritorijų būtų taikomos veiksmingos gamtos atkūrimo priemonės, kurias sąžiningai ir proporcingai vykdytų visos valstybės narės;
užtikrinti ryžtingus gamtos atkūrimo tikslus visoms ekosistemoms, kurioms taikomas šio teisės akto pasiūlymas (sausumos, gėlųjų vandenų, pakrančių ir jūrų natūralioms buveinėms, miestų ekosistemoms, upėms, apdulkintojų buveinėms, žemės ūkio ekosistemoms, durpynams ir miškams). Tikslai turi būti suderinti su biologinės įvairovės bei klimato kaitos problemų apimtimis ir jų įgyvendinimas negali būti atidėliojamas;
užtikrinti, kad visi iškelti tikslai būtų galutinai įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2040 m. Veiksmų įgyvendinimo nukėlimas iki 2050 m. pakenktų ES įsipareigojimui siekti klimato neutralumo ir didintų riziką peržengti negrįžtamus kritinius taškus;
priimti visapusiškai įgyvendinamus tikslus su aiškiomis apsaugos priemonėmis, užtikrinančiomis, kad bendroji žuvininkystės politika neužkirstų kelio jūrų ekosistemų atkūrimui;
užtikrinti, kad atkurtų ekosistemų būklė ilgainiui nepablogėtų. Jeigu atkurtų buveinių būklė iškart blogėja, tai ne tik nepadeda spręsti krizių ilgalaikėje perspektyvoje, bet ir iš esmės yra neveiksminga priemonė bei viešųjų lėšų švaistymas;
remti tvirtą atskaitomybės sistemą, kuria būtų užtikrinta, kad visos valstybės narės sąžiningai prisidėtų prie teisės aktų įgyvendinimo ir būtų atskaitingos;
gamtos atkūrimui skirti specialų finansavimą iš būsimo ES biudžeto;
atsispirti ir pasipriešinti interesų grupėms, nuosekliai siekiančioms pakenkti Gamtos atkūrimo reglamentui.
Vėluojant imtis veiksmų, švelninant siekius ar siaurinant įstatymo taikymo apimtis rasis vis daugiau sunkumų, o padariniams šalinti prireiks vis daugiau laiko ir lėšų. Tai keltų grėsmę tiek mūsų, tiek visų kitų būtybių gyvybėms. Todėl nedelsdami atkurkime gamtą".
Visą dokumenta skaitykite "#RestoreNature joint statement" (anglų kalba).
"Bendras pareiškimas dėl RestoreNature" (lietuvių kalba).
Dokumentą pasirašiusios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos siekia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas, Europos Parlamentas (European Parliament), Europos Komisija (European Commission) įsipareigotų siekti ambicingų
ES Gamtos atkūrimo tikslų ir jų įgyvendinimo. Ir tai reikia padaryti nedelsiant!
Bendrą pareiškimą dėl #RestoreNature palaikančios NVO Lietuvoje (2023-03-14):
Aplinkos apsaugos politikos centras Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ VšĮ Darnaus vystymosi centras Asociacija “Gyvo Žalio” Visuomeninė aplinkos apsaugos asociacija „Lašišos dienoraštis“ Asociacija „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE) Lietuvos gamtos draugija Lietuvos geologų sąjunga Lietuvos arboristikos centras Lietuvos entomologų draugija Lietuvos gamtos fondas Lietuvos žaliasis aljansas Mes Darom Planet Positive VšĮ "Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas" VšĮ „Rūpi“ VšĮ "Sengirės fondas"
Informacija parengta pagal https://www.restorenature.eu/
Iliustracijos https://www.restorenature.eu/