Mokomoji išvyka–seminaras „Pažintinė pelkininkystės kelionė po durpynų turtingas Šiaurės Vokietijos federalines žemes“ ("Paludiculture Study Tour peatland rich federal states in Northern Germany", 2022 m. rugsėjo 19–23 d.) skirta gilinti žinias, pasidalinti patirtimi pelkių apsaugos, racionalaus tvarkymo, biomasės panaudojimo, visuomenės ir atsakingų institucijų sąmoningumo pelkių apsaugos klausimais skatinimo srityje, palaikyti tarptautinius ir lokalius ryšius su pelkių apsaugos ir tvarkymo specialistais, vystyti naujus projektus.
Primename: Greifsvaldo pelkių centro (Vokietija) duomenimis iš nusausintų ariamų durpinių dirvožemių į atmosferą kasmet išsiskiria iki 37 t, iš daugiamečių pievų – 29 t CO2e iš hektaro per metus, kai ūkininkaujant šlapiuose durpiniuose dirvožemiuose ŠESD emisijos sumažėja iki 5–8 t CO2e iš hektaro per metus.
Pirmųjų dienų įspūdžius rasite – https://www.pelkiufondas.lt/post/mokomoji-isvyka-seminaras-pelkininkyste-1 .
Primename: Greifsvaldo pelkių centro (Vokietija) duomenimis iš nusausintų ariamų durpinių dirvožemių į atmosferą kasmet išsiskiria iki 37 t, iš daugiamečių pievų – 29 t CO2e iš hektaro per metus, kai ūkininkaujant šlapiuose durpiniuose dirvožemiuose ŠESD emisijos sumažėja iki 5–8 t CO2e iš hektaro per metus. Tai akivaizdus pelkininkystės pranašumas prieš tradicinį – sausinimu paremtą – ūkininkavimą durpiniuose dirvožemiuose siekiant mažinti mūsų šalies neigiamą poveikį klimatui.
Ketvirtoji išvykos diena buvo skirta sėkmingam nendrių verslui ir įspūdingiems Greifsvaldo universiteto mokslininkų pasiekimas dirbtinėse kiminų plantacijose.
Nendrės – ne tik šnara pabalėm, bet ir neša praktinę naudą
Lankėmės Bad Oldesloe miestelyje, kuriame dar 1833 m. buvo įkurta HISS REET įmonė, iki šių dienų priklausanti vis dar tai pačiai šeimai. Nendrių verslu savininkai užsiima nuo XX a. trečiojo dešimtmečio, įmonė palaipsniui tapo didžiausia nendrinės produkcijos tiekėja ir prekiautoja Vokietijoje. Atidarytos ir dukterinės įmonės Turkijoje, Rumunijoje bei Vengrijoje, kur yra surenkama nendrių žaliava, paruošiama naudojimui ir eksportuojama į Vokietiją, Olandiją, Didžiąją Britaniją, Airiją ir kt. šalis. Nors didžioji dalis surinktų nendrių stiebų yra naudojama stogų dengimui, tačiau įmonė vis daugiau dėmesio skiria ir kitiems gaminiams iš nendrių biomasės, todėl jau sukurta naujos kartos natūralių statybinių medžiagų linija. Įmonė siekia tiekti visuomenei aukštos kokybės ekologiškas statybines medžiagas, kurios suteikia galimybę statyti kokybiškus, patogius gyventi bei sveikus namus.
Trumpo seminaro metu įmonės savininkas Tom Hiss ne tik supažindino svečius su įmonės istorija, veikla, iššūkiais bei, žinoma, produktais, bet ir aprodė sandėliavimo patalpas ir jose prekybai paruoštą produkciją. Galėjome patys pačiupinėti stogų dengimui jau paruoštus nendrių stiebų ryšulius, sužinojome, kad stogų kokybė ir ilgaamžiškumas labai priklauso nuo žaliavos kokybės, todėl nupjautos nendrės yra kruopščiai atrenkamos, išvalomos ir rūšiuojamos. Įmonė prekiauja statybinėmis konstrukcijomis (plokštėmis, skydais), garso ir šilumos izoliacinėmis medžiagomis, interjero puošybos elementais, tvorų segmentais ir kitais gaminiais, pritaikytais ekologiškų namų ir jų aplinkos patogumui bei puošybai. Įmonė prekiauja ir stacionariais paplūdimio skėčiais nuo saulės, vis populiarėjančiomis lesyklėlėmis bei vabzdžių viešbučiais. Na, o vienas naujausių įmonės produktų – PAIO daugkartiniai (arba vienkartiniai, priklausomai nuo naudotojo sugebėjimų) nendriniai šiaudeliai gaiviesiems gėrimams bei kokteiliams.
Kiminų plantacijos pelkių apsaugai ir auginimo substratų pramonei
Antroji dienos pusė skirta kiminų pasauliui – teorinė seminaro dalis ir kiminų auginimo laukų apžiūra Hankhauzeno pelkėje netolo Oldenburgo. Seminarą ir ekskursiją dirbtinėje pelkėje vedė Torferk Moorkultur Ramsloh GmbH &Co. KG (MoKuRa) vadovė Silke Kumar bei Greifsvaldo universiteto ir Greifsvaldo pelkių centro mokslininkai Greta Gauding ir Mathias Krebs. Seminaro dalyviai buvo supažindinti su kiminų dauginimo bei kiminų plantacijų įrengimo technologinėmis subtilybėmis, optimaliomis kiminų auginimo sąlygomis, produktyvumu bei perspektyviais pakaitalais (nendrių, švendrų, medienos pluoštas, kiminų biomasė ir kt.) naujos kartos auginimo substratų sodininkystei ir daržininkystei gamybai.
Po teorinio seminaro išvykos dalyviai patys įsitikino, kad dirbtinis kiminų auginimas įmanomas ne tik laboratorinėmis, bet ir gamtinėmis sąlygomis. Apžiūrėjome Hankhauzeno pelkės aukštapelkiniame durpyne – buvusių kultūrinių pievų ir ganyklų vietoje – prieš gerą dešimtmetį įrengtą eksperimentinį kiminų auginimo lauką (2 ha). Tuomet būsimame kiminų auginimo lauke buvo pašalinta visa tuometinė augalų danga ir viršutinis susiskaidžiusios durpės sluoksnis, performuotas reljefas, įrengtas drėkinamųjų griovių tinklas, atvesta elektra, sumontuota automatinė įranga, būtina optimaliam vandens lygiui palaikyti, eksperimentiniame lauke paskleista kiminų donorinė medžiaga ir mulčiuota šiaudais. 2016 m. nuimtas pirmasis kiminų derlius, o visa užauginta fitomasė panaudota eksperimentinio lauko išplėtimui iki 14 ha.
Dr. Greta Gauding paaiškino, kad Vokietijos klimatinėmis sąlygomis Hankhauzeno pelkės kiminų auginimo lauke po 3,5 metų susivėrusios kiminų dangos produktyvumas siekė 3–7 t/ha orasausės masės. Kiminų derlius gali būti nuimamas kas 3–5 metus, priklausomai nuo kiminų įsikūrimo sėkmės ir augimo sąlygų. Jei kiminų biomasę planuojama naudoti auginimo substratų gamyboje, tuomet svarbu iš kiminų vejos reguliariai šalinti (mažiausiai 2–3 kartus per vegetacijos laikotarpį) nepageidautinų žolinių ir sumedėjusių augalų pradmenis. Tikimasi, kad ateityje auginamų kiminų biomasė galės pakeisti šiuo metu vis mažėjančias durpių atsargas. Vien Vokietijoje profesionalūs sodininkystės, daržininkystės ir gėlininkystės ūkiai bei privatūs sodininkai mėgėjai kasmet sunaudoja apie 4 mln. kubinių metrų aukštapelkinių durpių.
Visgi, kiminų plantacijos įrengimo sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių: individualių parinktos vietovės ypatybių (klimatinių rodiklių, išlikusio durpių klodo gylio, substrato savybių, galimybių aprūpinti vandens ištekliais, vandens kokybės ir kt.), kiminų auginimo lauko projekto, darbų suplanavimo ir savalaikio jų atlikimo, donorinės medžiagos savybių, teritorijos priežiūros (optimalaus vandens lygio palaikymas, piktžolių šalinimas) ir kt. veiksnių.
Kiminų laukų drėkinimui naudojamas paviršinis vanduo atitekantis iš Hankhauzeno pelkę supančių intensyviai žemės ūkyje naudojamų laukų. Toks vanduo yra turtingas maistinių medžiagų, kurios itin nepalankiai veikia kiminų augimą. Vandens valymui įrengti seklūs remediaciniai vandens telkiniai, apsodinti nendrių ir švendrų sąžalynais. Apvalytas vanduo teikiamas kiminų laukų drėkinimui.
Kiminų auginimas stipriai pažeistuose durpynuose gali ne tik sustabdyti durpių skaidymąsį ir ŠESD emisijas, bet ir sudaryti palankias sąlygas naujai besiformuojančiai ekosistemai tapti organinės anglies kaupykla. Plantacijose užauginta kiminų biomasė ateityje gali būti naudojama: 1) buveinių atkūrimui sausinimo pažeistose aukštapelkėse; 2) išeksploatuotų durpynų rekultivavimui; 3) auginimo substratų gamyboje, kaip vertingas iškastinių durpių pakaitalas.
Daugiau apie kiminų auginimą galite rasti – http://www.zurnalasmiskai.lt/b%C5%ABtina-atkurti-pelkes.html
Paskutinioji išvykos diena buvo skirta susipažinti su pačia durpių įmone Torferk Moorkultur Ramsloh GmbH &Co. KG (MoKuRa) ir vykdomomis ir numatytomis hidrologinio režimo atkūrimo veiklomis jau baigtose eksplatuoti durpių karjero dalyse, kurių dalis jau turi Natura 2000 tinklo (paukščių pasaugai svarbi teritorija) statusą.
Mokomoji išvyka – tarptautinio projekto "EUKI – pelkininkystės plėtra žemės ūkyje Baltijos šalyse" dalis. Projektą finansuoja Europos klimato kaitos švelninimo iniciatyva (European Climate Initiative EUKI), remiama Federalinės aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinės saugos ministerijos (Federal Ministry for Economic Affairs and Climate Action, Vokietija).
Renginio organizatoriai:
Michaelio Zukovo fondas (Vokietija), Greifsvaldo pelkių centras (Vokietija), Estijos gamtos fondas (Estija), Ežerų ir pelkių tyrimų centers (Latvija), VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas (Lietuva).
Daugiau apie projektą rasite https://www.pelkiufondas.lt/euki-pelkininkyste
Už publikacijos turinį atsako tik Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas, ir jis jokiu būdu negali būti laikomas atspindinčiu Europos Sąjungos poziciją.
Programos tinklapis https://www.euki.de/en/
Programos pristatymas Michaelio Zukovo fondo tinklapyje
Jūratės Sendžikaitės nuotraukos
Comments