top of page

Žemapelkių ir šlapių pievų biomasė: problema ar galimybė?

Atnaujinta: prieš 5 dienas




„Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ kartu su „Lenkijos paukščių apsaugos draugija (OTOP)“ atliko studiją „Žemės ūkyje naudojamų šlapynių biomasės tvarkymas“ (2025). Dokumente apžvelgiamos žemės ūkyje naudojamų šlapynių biomasės panaudojimo būdai, problemos bei pateikiamos rekomendacijos dėl reikiamų sisteminių sprendimų Lenkijoje ir Lietuvoje. Studijos rezultatai bus pateikti sprendimų priėmėjams.


Norėdami išsaugoti žemės ūkio reikmėms naudojamų šlapynių biologinę įvairovę, turime jas reguliariai šienauti ir pašalinti susidariusią biomasę. Pavyzdžiui, atvirų žemapelkių ir šlapių pievų buveinės yra svarbios meldinei nendrinukei (Acrocephalus paludicola) perėti. Tai – globaliai nykstanti žvirblinių būrio rūšis, kurios išlikimui kelia grėsmę per intensyvi žmogaus ūkinė veikla. Tačiau tam, kad buveinės išliktų tinkamos, šios veiklos visiškai nutraukti taip pat negalima – tuomet plotai pavirstų nendrynais, krūmynais ar miško jaunuolynais. Tokiais atvejais, kyla būtinybė šias buveines šienauti.


Lietuvoje ir Lenkijoje šių buveinių apsauga ir jų geros būklės palaikymas finansuojami per Europos Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką, kuri siūlo ūkininkams agrarinės aplinkosaugos ir klimato išmokas. Tarp reikalavimų šioms išmokoms gauti – biomasės pašalinimas iš pievų ir šlapynių, pagal priemonėse nustatytus terminus ir kitus reikalavimus. Šis reikalavimas yra iššūkis, nes jam įgyvendinti reikia specializuotos technikos, gaunamos biomasės vertė yra žema ir jai nėra paklausos.


Neretai net ir geros kokybės šienas lieka nepanaudotas dėl galvijų trūkumo ir sunykusios ganyklinės gyvulininkystės, todėl net ir tvarkomų pievų pakraščiuose dažnai galima matyti pūvančius džiovintos žolės ritinius. Tačiau ši, atrodytų, nereikalinga biomasė iš tiesų gali būti panaudota įvairiais būdais


Lenkijos patirtis

Lenkijos paukščių apsaugos draugija (OTOP) trijose saugomose teritorijose Biebrzos slėnyje prižiūri meldinės nendrinukės buveines. Šiose teritorijose vykdoma ekstensyvi žemės ūkio veikla yra iš dalies finansuojama per agrarinės aplinkosaugos išmokas: kasmet čia surenkama apie 500 tonų šieno, kurio didžioji dalis parduodama ūkininkams. Nuo 2020 m. žemiausios kokybės šienas naudojamas kompostui gaminti. Biomasė šiose teritorijose surenkama po vėlyvojo šlapynių šienavimo (pelkių ir šlapių pievų) ir per dvi savaites iš ten išgabenama. Dalis jos netinka nei gyvulių pašarui, nei pakratams. OTOP pasirinko komposto gamybą – tai paprastas biomasės panaudojimo būdas, nereikalaujantis specializuotos įrangos. Galutinis produktas yra puiki alternatyva durpėms sodininkystėje ar žemės ūkyje. Tačiau komposto krūvos formavimui reikia pakankamai vietos, reguliaraus maišymo bei temperatūros ir drėgmės kontrolės. OTOP ūkyje gaminamas kompostas pasižymi aukšta kokybe ir nėra užterštas (pavyzdžiui, plastiko likučiais). Jis labai paklausus tarp sodininkų mėgėjų ir miesto želdynų priežiūros įmonių. Paklausa šiandien gerokai viršija organizacijos gamybos galimybes.

 



Lietuvos patirtis

Interreg programos tarptautinio projekto „DESIRE. Tvaraus pelkių tvarkymo vystymas taikant pelkių atkūrimo ir pelkininkystės veiklas, skirtas vandens užterštumo mažinimui ir kitų ekosisteminių paslaugų vystymui Nemuno upės baseine“ iniciatyva Žuvinto biosferos rezervate atliekant žemapelkių biomasės kompostavimo bandymą buvo nustatyta, kad šlapių pievų biomasės kompostas cheminėmis savybėmis ir kokybe nenusileidžia tradiciškai pagamintam kompostui (iš žaliųjų atliekų).


Įgyvendinant integruotą LIFE projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje” (NATURALIT) Žemaitijos nacionalinio parko direkcija įrengė 2 žaliosios biomasės kompostavimo aikšteles (planuoja ir trečią). 2024 m. atlikti tyrimai parodė, kad pagamintas kompostas yra turtingas organinės medžiagos (apie 40 proc.), o sunkiųjų metalų, tokių kaip kadmis, chromas, nikelis, švinas ir manganas, kiekiai yra 10–20 kartų mažesni nei leidžiamos normos Lietuvoje.

 

Pelkių atkūrimo ir šlapynių biomasės panaudojimo problemą galėsime išspręsti tik įgyvendindami sisteminius sprendimus. Galimi veiksmai:


  • Skatinti ūkininkų dalyvavimą intervencinėse priemonėse, skirtose šlapynių priežiūrai ir durpžemių apsaugai, nustatant tinkamas išmokas, kuriomis būtų teikiamas prioritetas šių priemonių įgyvendinimui (lyginant su įprastu ūkininkavimu) ir palengvinant administracines procedūras.

  • Numatyti finansines priemones pelkių atkūrimui ir pelkininkystėsvystymui.

  • Skatinti laukuose ganomų ir žoliniais pašarais šeriamų galvijų ūkius.

  • Skatinti mažus ir vidutinius ūkius steigti vietos komposto gamybą ir sudaryti palankias sąlygas tokio komposto patekimui į rinką.

  • Palaipsniui riboti durpių naudojimą sodininkystėje ir žemės ūkyje ir galiausiai visai uždrausti mėgėjiškame sektoriuje. Šiuo metu durpės naudojamos kaip substratas ar trąša, o šioms durpėms skaidantis, išsiskiria daug anglies dioksido. Durpės gali būti keičiamos kompostu.

  • Inicijuoti tyrimus dėl durpes galinčių pakeisti auginimo terpių ir trąšų, pagamintų iš komposto.

  • Šviesti visuomenę apie galimybę ir svarbą sodininkaujant naudoti mažiau turinčias ar visiškai durpių neturinčias auginimo terpes.




Daugiau apie biomasės panaudojimą galite rasti mūsų parengtame informaciniame biuletenyje. Biuletenis parengtas, įgyvendinant projektą „Žemės ūkio paskirties durpynų atkūrimo skatinimas, didinant tikslinių grupių gebėjimus Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione (SavePeatLands)“, finansuojamą pagal INTERREG VI-A Lietuva-Lenkija programą.


Studiją „Žemės ūkyje naudojamų šlapynių biomasės tvarkymas“ (2025) rasite žemiau




 
 
 

Comments

bottom of page