top of page

Pradedame projektą pelkių atkūrimui Lietuvoje skatinti ir klimato kaitai švelninti

2023 m. rugsėjis – mūsų ir mūsų partnerio "Aplinkosaugos koalicija" bendro projekto „Pelkių atkūrimo skatinimas darant poveikį teisėkūrai, didinant visuomenės sąmoningumą ir įtrauktį, siekiant šalies ŠESD emisijų sumažinimo“ pradžia. Kartu sieksime plataus masto pažeistų pelkių atkūrimo ir tvaraus jų naudojimo žemės ūkio paskirties durpynuose (pelkininkystė), ieškosime būdų, kaip paskatinti durpių pramonės įmones mažinti durpių naudojimą auginimo substratų gamyboje bei neperspektyvius durpių karjerus rekultivuoti atkuriant pelkes.


Projekto tikslais siekiame šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų sumažinimo žemės ūkio ir pramonės sektoriuose:

  • skatinti pelkių atkūrimą ir pelkininkystę žemės ūkyje naudojamuose durpiniuose dirvožemiuose Lietuvoje;

  • mažinti durpių pramonės sukeliamas ŠESD emisijas, skatinant durpių karjerų rekultivaciją, durpėms alternatyvių produktų paieškas ir naudojimą auginimo substratų receptūrose, didinant vartotojų sąmoningumą, pasirenkant klimatui neutralesnius auginimo substratus.


Projektą finansuoja Klimato kaitos programa.

Projektui skirta suma – 85 856,43 Eur

Projekto trukmė – 2 metai.

Pelkės ir durpynai dengia beveik 10% Lietuvos ploto, tačiau dėl sausinimo žemės ūkio, miškininkystės, urbanizacijos ir kitoms reikmėms jau sunaikinta arba stipriai pažeista apie du trečdaliai šalies durpynų – buvusių pelkių, pelkėtų pievų bei pelkinių miškų. Nusausinti durpynai ne tik pradanda pelkių ekosistemoms būdingą biologinę įvairovę, bet ir tampa nuolatiniu šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltiniu arba tiesiog – klimato kaitos katalizatoriumi.


Daugiau nei pusė Lietuvos nusausintų durpinių dirvožemių naudojama žemės ūkio reikmėms, iš kurių išsiskiria dideli ŠESD kiekiai. 2022 m. Lietuvos nacionalinės ŠESD apskaitos duomenimis 2020-tais m. žemės ūkio sektoriui pagal ŠESD išmetimą šalyje teko trečioji vieta arba 22 % visų šalies ŠESD emisijų.


Vidutinių platumų klimato sąlygomis iš nusausintuose durpiniuose dirvožemiuose auginamų bulvių lauko išskiria net 37 t CO2 e/ha per metus, o tai prilygsta emisijoms, kurias išskiria vidutinės klasės lengvasis automobilis, nuvažiavęs net 185 000 km, t.y. apsukęs net 4,6 ratus aplink Žemę ties pusiauju. Beje, už dalį šalies ŠESD emisijų atsakinga ir Lietuvos durpių pramonė, eksploatuojanti nusausintus durpynus.


XXI amžius. Valgomųjų bulvių (Solanum tuberosum) laukas XIX a. pab. apsausintos ir XX a. vid. pilnai nusausintos žemapelkės vietoje, Lietuva. Tokiam ūkininkavimui skirtą nusausintą durpyną (anksčiau buvusią gyvybingą pelkę) ir jo aplinkoje esančius laukus sausą vasarą tenka laistyti. Taip prarandame nacionalinius išteklius – durpes ir vandenį. Išsausėjusios durpės skaidosi, organinė medžiaga virsta ne tik puikia terpe kaupiamosioms kultūroms augti, bet ir nuolatiniu klimato kaitą skatinančių ŠESD emisijų šaltiniu... ;(((


Hidrologinio režimo atkūrimas nusausintose pelkėse ir kituose durpynuose, tvarus jų naudojimas ir pelkininykstės vystymas – viena iš galimybių efektyviai mažinti ŠESD emisijas iš žemdirbystei ir pramonei naudojamų durpžemių, taip prisidedant prie šalies įsipareigojimų įgyvendinimo klimato ir aplinkosaugos srityse.


Daugiau apie projektą skaitykite čia.







122 peržiūros0 komentarų

Comments


bottom of page