Pradedamas įgyvendinti „PaluWise“ projektas: bus ieškoma inovatyvių sprendimų, kaip tvariai panaudoti atkurtas pelkes ir šlapynes

Suomijos Gamtinių išteklių instituto (Luke) koordinuojamas tarptautinis projektas „PaluWise“ kelia ambicingą tikslą – paskatinti pelkininkystės plėtrą Europoje. Projektas subūrė 18 partnerių iš 8 šalių, tarp kurių ir „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ iš Lietuvos. Projektas truks ketverius su puse metų, jam įgyvendinti skirta apie 10 mln. eurų pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“. Projektas sieks tirti ir išbandyti atkurtų pelkių tvaraus panaudojimo galimybes – taip bus kuriamos gerosios pelkininkystės praktikos.

2024 m. ES Aplinkos taryba priėmė Gamtos atkūrimo reglamentą, kuriame pelkininkystė įvardijama kaip viena iš svabių priemonių, siekiant pelkių atkūrimo. Reglamentas numato, kad iki 2030 m. turi būti atkurta 30 proc. nusausintų durpžemių, naudojamų žemės ūkyje, iš kurių bent ketvirtadalis turi būti sudrėkinta. Iki 2050 m. atkurti plotai turi pasiekti 50 proc., o sudrėkintų turės būti jau trečdalis.

Pelkininkystė – ūkininkavimas atkurtose pelkėse – matoma kaip pagrindinis įrankis šiam tikslui pasiekti. Tai padės švelninti klimato kaitą, puoselėti biologinę įvairovę ir gėlo vandens išteklius. „Pelkininkystė ne tik gali padėti pasiekti ES klimato tikslus ir biologinės įvairovės strategijos įsipareigojimus, bet ir leisti užsitikrinti pajamas žemės savininkams ir ūkininkams. Tačiau tam būtina didelė jos plėtra“, – sako projekto koordinatorė iš Suomijos Päivi Merilä.

„PaluWise“ projektui pasitelkiami keturi demonstraciniai laukai: Suomijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Juose vystomos šlapžemių augalų auginimo ir panaudojimo vertės grandinės, auginami daug žadantys augalai: plaukuotasis beržas, nendrės, viksvos, švendrai bei nendrinis dryžutis.

„Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo“ direktorius Nerijus Zableckis sako, kad Lietuvoje bus atliekami skystų trašų kūrimo iš biomasės galimybių tyrimai, tyrinėjamos sėklininkytės plėtros perspektyvos, tokios kaip sėklų išgavimas, veislių tinkamumas šlapiems dirvožemiams, jų kokybės vertinimai. „Rengsime ir nemažai rekomendacijų, pavyzdžiui, rengsime gaires apie pelkininkystės vertės grandinėms reikalingas sąlygas ir jų sukūrimą. Bus parengtos ir pelkininkystei palankios politikos formavimo gairės, ir pelkininkystės gairės Baltijos šalims. Pelkininkystė tebėra inovacija ir kad jos plėtra taptų realybe, reikia atlikti labai daug veiksmų, įsitraukti turime visi: ir politikai, ir verslas, ir žemės savininkai“, – priduria N. Zableckis.

Projektas suteiks vertingų žinių apie pelkininkystę, pasiūlys praktinių sprendimų, įgalins pelkininkystės plėtrai – tai bus naudinga žemės savininkams, politikos formuotojams, verslui, bendruomenėms. Bus parengtos rekomendacijos, kaip įgyvendinti didelės apimties pelkininkystės plėtrą Europos Sąjungoje. „Šio projekto tikslas yra įdiegti pelkininkystę kaip vertingą ir Europoje plačiai taikomą ūkininkavimo būdą“, – sako projekto koordinatorė iš Suomijos P. Merilä.  

Pelkininkystė – tai ūkinis durpynų naudojimas, kuris  išsaugo durpžemius ir taip mažina

anglies dvideginio emisijas ir  durpių mineralizaciją. 

Daugiau informacijos apie projektą ir rezultatus bus skelbiama viso projekto metu. Tikimasi, kad „PaluWise“ taps pagrindu tvarioms, klimatui draugiškoms žemės naudojimo formoms visoje Europoje. 

Daugiau apie projektą: www.paluwise.eu    LinkedIn  Facebook  YouTube  el. paštu info@paluwise.eu