Airijos pelkynai iš arti: pirmųjų Lietuvoje pelkių ir miškų atkūrimo gyvųjų laboratorijų pamokos (1 dalis)

Gegužės mėnuo ir birželio pradžia Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondui buvo ypač turtingi veiklų. Lankėme Fondo iniciatyva atkuriamas teritorijas Lietuvoje, suorganizavome mokomąjį vizitą į Airijos pelkynus, į kuriuos pakvietėme vykti projekto LIFE ForestHabitatLT partnerius bei įsteigtų pelkių ir miškų atkūrimo gyvųjų laboratorijų (GL) atstovus. Be to, Radviliškio r. Šeduvos gimnazijos mokiniams ir mokytojams surengėme „Mokslo šventę Praviršulio tyrelyje“.

Gegužės 24–29 d. išvykoje „Mokomės iš Airijos gyvųjų laboratorijų. Mokomasis vizitas siekiant sukurti aktyvias gyvąsias laboratorijas sėkmingam durpynų ir miškų atkūrimui Lietuvoje“ dalyvavo projekto LIFE ForestHabitatLT įkurtų gyvųjų laboratorijų (anglų k. Living Lab) – Praviršulio tyrelio GL, Žaliojo raisto (arba Dabravolės) durpyno GL, Buktos miško GL ir Šimonių girios GL – atstovai: vietos bendruomenių nariai, ūkininkai, saugomų teritorijų specialistai, gamtosaugininkai, taip pat projekto partneriai – Valstybinių miškų urėdijos specialistai ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai.

Išvykos programa

GL Mokomoji isvyka i Airijos pelkes 2026 05 PROGRAMA.pdf

Atsisiųsti PDF • 399KB

Išvykos tikslas – susipažinti su Airijos gyvųjų laboratorijų veiklos modeliais ir bendradarbiavimo tarp mokslininkų, vietos bendruomenių bei kitų suinteresuotųjų šalių principais bei šalyje įgyvendinamais durpynų atkūrimo projektais. Įgyta patirtis svarbi buriant gyvąsias laboratorijas Lietuvoje – projekto LIFE ForestHabitatLT teritorijose – Praviršulio tyrelyje, Dabravolės durpyne, Šimonių girioje ir Buktos miške.

Mokomojo vizito Airijoje metu susipažinome su SOILCRATES Ireland Living Lab (GL) steigimo principais ir vykdoma veikla. Vizito metu susitikome su SOILCRATES Ireland Living Lab įkūrėjais, ekologiškai ūkininkaujančiais ūkininkais, Šenono technologijos universiteto (Technological University of the Shannon) mokslininkais. Bendravome su Galovėjaus universiteto (University of Galway) mokslininkais, Airijos pelkių apsaugos ir atkūrimo specialistais bei pelkininkystės vystytojais. Aplankėme įvairių gamtosauginių organizacijų ir mokslo institucijų kartu su vietos bendruomenių atstovais atkuriamus Airijos durpynus bei ekologinius ūkius, svečiavomės Galovėjaus universitete, kur buvome pakviesti dalyvauti tarptautinio projekto LIFE Multi Peat partnerių susitikime.

SOILCRATES Ireland gyvosios laboratorijos: principai, bendrakūra ir veiklos

Mokomojo vizito širdis – susitikimas su SOILCRATES Ireland Living Lab kūrėjais iš Šenono technologijos universiteto (TUS) ir Ballyhoura Development CLG. SOILCRATES Ireland Living Lab yra dirvožemio sveikatos gyvoji laboratorija, priklausanti tarptautiniam projektui SOILCRATES. Projektą finansuoja HORIZON Europe programa, skirta mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloms, susijusioms su prisitaikymu prie klimato kaitos.

TUS vyresnysis lektorius dr. Shane O’Sullivan pasidžiaugė, kad SOILCRATES įkurtos GL suburia vietos ūkininkus, bendruomenes, mokslininkus, institucijas ir konsultantus bendram tikslui – ieškoti sprendimų, kurie būtų tvarūs gamtai, socialiai atsakingi ir ekonomiškai naudingi ūkiams. Gyvosiose laboratorijose suinteresuotosios šalys kartu su eksperimentinių vietovių žemės valdytojais kuria ir išbando vietos sąlygoms pritaikytas inovacijas, kurios padeda gilinti ūkininkų supratimą apie dirvožemius ir juose vykstančius procesus. Daug dėmesio skiriama augalų įvairovės tyrimams, augalinės dangos palaikymui, drėkinimo metodams ir kitų praktikų taikymui ūkiuose. SOILCRATES siekia, kad sukauptos žinios pasiektų plačiąją visuomenę ir taptų pagrindu mokslui, praktikai bei politikų rekomendacijoms, mažinančioms dirvožemių nykimą. Tikimasi, kad iki projekto pabaigos partnerių tinklas jau bus pasipildęs 40-čia naujų dalyvių.

SOILCRATES Ireland Living Lab atstovaujanti Ballyhoura Development ekologė ir aplinkosaugos projektų vadovė Rhiannon Laubach pristatė organizacijos veiklą ir pakvietė aplankyti šios organizacijos globojamą Griston aukštapelkę bei susipažinti su ekologinio mėsinių galvijų ūkio šeimininke Carmel Fennessy O’Sullivan.

Griston pelkė ir GL piliečių mokslas

Ballyhoura Heritage and Environment CLG atstovai pasidalino Griston pelkėje vykdomų piliečių mokslo, apsaugos ir visuomenės švietimo veiklų patirtimi (projektas WETLANDERS), sėkmingai taikoma Airijos kaimiškose vietovėse. Pelkės pažinime galima dalyvauti tiek savarankiškai, tiek organizuojamuose užsiėmimuose, skirtuose tiek suaugusiems, tiek ir vaikams. Kad lankytojams būtų patogiau apžiūrėti teritoriją, įrengtas medinis takas, kuriuo galima saugiai keliauti po pelkę ir susipažinti su informaciniuose stenduose pateikta medžiaga. Greta tako įrengti vandens lygio matavimo šulinėliai suteikia galimybę kiekvienam lankytojui pačiam pamatuoti, kokiame gylyje slūgso pelkės vanduo. Čia ekologinis atkūrimas derinamas su aktyviu bendruomenės įsitraukimu, vietos žmonių gebėjimų stiprinimu ir glaudžiu įvairių partnerių bendradarbiavimu. Tai gyvas pavyzdys, kaip gamtos atkūrimas ir žmonių iniciatyvos gali kurti tvarius pokyčius.

Daugiau apie Griston pelkę ir GL vizitą skaitykite Ballyhoura Development naujienų skyriuje.

SOILCRATES Ireland Living Lab ekologinio mėsinių galvijų ūkio Ardpatricke savininkė Carmel Fennessy O’Sullivan vizito dalyviams pristatė jos ūkyje vykdomų dirvožemio gerinimo eksperimentų, atliekamų pagal SOILCRATES ES „Horizon Europe“ projektą, apžvalgą.

Kartu su SOILCRATES Ireland atstovais aplankėme ir Doon bendruomeninį ūkį (Doon Social Farm) – vieną iš SOILCRATES Ireland Living Lab pavyzdinių objektų. Tai vieta, kurioje socialinis ūkininkavimas tampa realia pagalba žmonėms, ypač jaunimui, patiriančiam socialinę atskirtį. Ūkio vadovė Marian Clarke iš Ballyhoura Rural Services pasakojo, kad ūkis semiasi įkvėpimo iš užsienio socialinių ūkių patirties, o valstybės parama leidžia burti vietos bendruomenę ir kurti saugesnę aplinką. Nors ūkis vis dar naudojasi dotacijomis, jo savarankiškumas nuosekliai auga – vis daugiau pajamų generuoja ekologiška produkcija ir edukacinės veiklos, atviros įvairioms bendruomenės grupėms. Vienas iš aplankytų objektų – ūkio teritorijoje atkuriama durpinga pieva, kurioje taikomi gamtotvarkos sprendimai ir stebima atkūrimo pažanga.

Gyvųjų laboratorijų veikla nėra lengva ir paprasta, bet Airijos pavyzdžiai gali įkvėpti ir mūsų GL arba kitas gamtos aplinkoje įsikūrusias bendruomenes.

Antrąją straipsnio dalį rasite čia

Jūratės Sendžikaitės ir Vaido Karpavičiaus nuotraukos

Gyvosios laboratorijos yra Europos Sąjungos (ES) finansuojamo projekto Nr. 101147231 – LIFE23-NAT-LT-LIFE ForestHabitatLT „Kompleksinis požiūris į buveinių išsaugojimą diegiant artimesnės gamtai miškininkystės praktikas buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) lygiu“ dalis.

Straipsnio turinys nebūtinai atitinka oficialią Europos Sąjungos poziciją.

Už turinį atsako VĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas