Atliktas pelkių atkūrimo veiklų Lietuvoje vertinimas
- prieš 1 dieną
- 3 min. skaitymo
Atnaujinta: prieš 46 minutes
Pelkių fondas parengė studiją „Hidrologinio režimo atkūrimas pažeistose Lietuvos pelkėse“. Šios studijos tikslas buvo surinkti duomenis apie visus Lietuvoje įgyvendintus pelkių hidrologinio režimo atkūrimo darbus, įvertinti jų efektyvumą ir apibendrinti išmoktas pamokas ateičiai.
Tai – pirmoji išsami analizė apie pelkių hidrologinio režimo atkūrimą Lietuvoje, apimanti visus iki šiol įgyvendintus projektus, jų rezultatus, metodikas ir pagrindines įžvalgas.
Pelkių atkūrimo daugėja, tačiau tempas per lėtas
Pelkių atkūrimo darbų iki šio amžiaus pradžios pasitaikydavo retai, tačiau nuo 2011 m. jų ėmė daugėti. Rengiant studiją nustatyta, kad iš viso atkūrimo darbai vykdyti 41 pelkėje, kurių bendras plotas siekia apie 13 tūkst. hektarų.
Daugiausiai atkuriamų pelkių yra saugomose teritorijose. Nors gali atrodyti, kad jose gamta klesti, tačiau didžioji saugomoms teritorijoms priskirtų pelkių dalis yra prastos būklės. Dėl praeityje vykdytų sausinimo ir durpių gavybos darbų sąlygos perėti pelkių paukščiams, gyventi ropliams ar augti retiems augalams nėra pakankamos, ir šios rūšys toliau nyksta.
Atkūrimo darbų daugėja, tačiau tempas išlieka nepakankamas – iki šiandien atkurtų pelkių dalis tesudaro apie 8 proc. visų saugomose teritorijose esančių pelkių, ir tik 3 proc. visų šalies pažeistų pelkių. Nespartindami atkūrimo veiksmų, pelkių ekosistemų išsaugoti negalėsime, taigi, liksime neįgyvendinę įsipareigojimų nei ateities kartoms, nei Europos Sąjungai.
Vandens lygis pakilo, tačiau fiksuota ir nesėkmių
Tyrimas parodė, įgyvendintuose projektuose vandens lygis pakilo beveik visose teritorijose, tačiau ne visada pasiekė natūralioms pelkėms būdingą lygį. Daugiau nei pusėje tirtų pelkių vandens lygis artėja prie natūralaus, bet dažnai ne visame plote.
Tokius rezultatus lėmė įvairios priežastys. Pavyzdžiui, kai kuriose pelkėse buvo pasirinktos netinkamos užtvankos konstrukcijos, kurias ilgainiui suardė vanduo. Kitur įrengtas per mažas skaičius užtvankų, blogai parinkta užtvankos vieta ar nepakankamai kokybiškai atlikti patys užtvankų įrengimo darbai. Galiausiai, kai kur atsikūrimo procesus sustabdė klimato kaita – užsitęsę sausringi periodai.
Buveinių būklės gerėjimas – ilgalaikis procesas
Tyrimas parodė, kad buveinių būklė yra gera tik apie ketvirtadalyje analizuotų plotų, o beveik pusėje ji išlieka patenkinama arba bloga. Vis dėlto tai nebūtinai rodo prastą atkūrimo kokybę, nes pelkių atsikūrimas yra ilgas procesas.
Buveinių būklė labai susijusi su tuo, kokia ji buvo iki atkūrimo – dalis pelkių nebuvo agresyviai sausintos ar jose nebuvo išgaunamos durpės, taigi ir buveinės buvo pažeistos mažiau. Kitos, deja, buvo itin sunakintos, todėl net fiksuojant puikius atkūrimo darbų rezultatus, buveinių būklės gerėjimo teks laukti dar keletą dešimtmečių.
Kai kuriose atkurtose pelkėse, visgi, buveinės atsigautų greičiau, vykdant reguliarią priežiūrą – šalinant netipingus augalus, krūmus, medžius. Tokia priežiūra ir išlaidos palaikymo darbams, taip pat tyrimams, rezultatų stebėsenai turėtų būti numatyti pelkių atkūrimo projektuose.
Silpnoji atkūrimo dalis išlieka stebėsena
Atliekant tyrimą, padarytas ir proveržis duomenų srityje – pirmą kartą Lietuvoje buvo taikyti nuotoliniais metodais pagrįsti vandens lygio modeliavimai. Tai – palydoviniais duomenimis grįsta nauja technologija, kuri padeda pigiau ir efektyviau vykdyti stebėseną nuotoliu.
Tyrimus atlikęs ir studiją rengęs Pelkių fondo specialistas dr. Leonas Jarašius pabrėžia, kad šią technologiją jau naudoja daug šalių, todėl viliamasi, kad ji bus toliau vystoma ir Lietuvoje, o tai savo ruožtu leis turėti daugiau pelkių būklės stebėsenos duomenų apskritai.
„Kitais atžvilgiais tyrimas parodė, kad duomenų srityje išlieka daug bėdų: duomenų trūksta, jie renkami ir kaupiami individualiai, įsivelia nemažai klaidų, netikslumų, o kartais reikiamų duomenų nėra visai. Stebėsenai stiprinti tikrai praverstų, kad šie duomenys būtų metodiškai ir centralizuotai kaupiami", – sako dr. L. Jarašius.
Tyrimus atliko ir studiją parengė dr. Leonas Jarašius, Elzė Buslavičiūtė, dr. Laurynas Jukna, dr. Jūratė Sendžikaitė, Nerijus Zableckis, Kristina Dapkūnienė.
Atliktos studijos rezultatus Pelkių fondas pristatė nuotoliniame seminare „Pelkių hidrologinio režimo atkūrimo veiklų, įgyvendintų Lietuvoje, vertinimas“.
Pristatymo įrašas čia.
Nuotolinio seminaro pranešimai:
Studija „Hidrologinio režimo atkūrimas pažeistose Lietuvos pelkėse“ parengta įgyvendinant projektą LIFE23-NAT-LT-LIFE ForestHabitatLT „Kompleksinis požiūris į buveinių išsaugojimą diegiant artimesnės gamtai miškininkystės praktikas buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) lygiu“, kurį bendrai finansuoja Europos Sąjunga, LR Aplinkos ministerija ir projekto partneriai.
Išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios įstaigos (CINEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei CINEA negali būti laikomos už juos atsakingos.
Komentarai