PELKĖS KLIMATUI projekto rezultatai: daugiau supratimo reiškia daugiau veiksmų pelkių apsaugai

Projekto konferencija LR Seime, 2025 m.

Kokią žalą sukelia pelkių naikinimas? Prieš dvejus metus vykdyta apklausa parodė, kad net kas antras apklausoje dalyvavęs žmogus negalėjo įvardinti jokios žalos. 

Ši apklausa buvo edukacinio-advokacinio projekto PELKĖS KLIMATUI! dalis. Juo siekėme mažinti poveikį klimatui, kylantį iš pelkių sausinimo ir eksploatavimo – edukuodami ir advokataudami už pelkių atkūrimą ir tvarų naudojimą. 

Projekte Pelkių fondas: 

• Parengė aplinkosauginę poziciją dėl pelkių atkūrimo, apsaugos ir tausaus naudojimo. Šiai pozicijai palaikymą išreiškė partneriai: Aplinkosaugos koalicija (turinti 12 narių), Gamtos paveldo fondas, Lietuvos ornitologų draugija, Vartotojų Aljansas, iniciatyva Klimato reporteriai.  

• Įgyvendino 3 analizes ir jų pagrindu parengė siūlymus, kurie buvo pateikti sprendimų priėmėjams, kitoms institucijoms bei tikslinėms grupėms: parengti siūlymai dėl priemonių pelkių atkūrimui ir pelkininkystei Lietuvoje paskatinti; parengti siūlymai dėl durpynų išankstinės rekultivacijos į pelkių ekosistemas galimybių ir skatinimo.

• Pateikė 5 papildomus siūlymus, susijusius su pelkių apsauga ir atkūrimu, sprendimų priėmėjams. 

• Parengė 5 informacinius biuletenius apie pelkių atkūrimą ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas, pelkininkystę, durpynų išankstinės rekultivacijos poreikį ir durpių vartojimo mažinimą. 

• Organizavo 18 nuotolinių ir fizinių renginių, juose dalyvavo virš 500 dalyvių iš projekto įvairių tikslinių grupių.  

• Dalyvavo virš 15 kitų renginių (susitikimų) su aplinkos ir žemės ūkio srities institucijomis, atstovaudami visuomeninius interesus dėl pelkių apsaugos ir atkūrimo. 

• Pelkininkystės produktų paroda, kartu su projekto metu parengta durpių pakaitalų auginimo terpėse paroda, demonstruotos 14 kartų įvairiose šalies vietovėse, tuose renginiuose dalyvavo daugiau kaip 500 dalyvių. 

• Partnerių tinklalapiuose parengta virš 35 pranešimų, soc. tinkluose pateikta virš 50 žinučių plačiajai visuomenei, kituose media kanaluose virš 10 pranešimų ir straipsnių pelkių apsaugos ir atkūrimo, pelkininkystės temomis. 

Daugiau supratimo ir žinių tikrai atsirado, vykusios diskusijos labai aktulios ir reikalingos – tą pabrėžė projekto veiklų dalyviai. Visuomenės švietimas yra būtina sąlyga sklandžiam pelkių atkūrimui šalyje, todėl didindami visuomenės sąmoningumą ir pritarimą pelkių atkūrimui, prisidėjome prie  Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimo Lietuvoje. 

Galime pasidžiaugti, kad projekto vykdymo laikotarpiu pelkių klausimas stipriau atspindėtas ir institucijų darbe – suburta darbo grupė pelkių klausimais Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimo planui rengti. Tikimės, kad mūsų parengtos Aplinkosauginės pozicijos dėl pelkių atkūrimo, apsaugos ir tvaraus naudojimo punktai tame plane taip pat aiškiai ir ambicingai atsispindės.

Pelkių ekosistemų vertė dar nėra plačiai suprantama – tai ilgalaikio jų naikinimo rezultatas. Dar daugiau – pelkių, skirtingai nei, pavyzdžiui, miškų, kasdienybėje nesutinkame, jų nepažįstame, ir savo akimis jų indėlio į mūsų planetos ir žmogaus gerovę kasdien nematome.  

“Todėl šiandien švietimas ir advokacija pelkių, jų gyvybės, gyvūnijos ir augalijos išlikimui bei Žemės klimato apsaugai išlieka milžiniškos vertės. Kiekvienas tam skirtas projektas gali būti lašas jūroje, bet iš tų lašų ir susidaro banga”, – darbus apibendrina projekto vadovė Kristina Dapkūnienė. 

Projektas „Pelkių atkūrimo skatinimas darant poveikį teisėkūrai, didinant visuomenės sąmoningumą ir įtrauktį, siekiant šalies ŠESD emisijų sumažinimo“, finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.