Pelkės ir klimato kaitą skatinančios dujos – kaip yra su metanu?

Diskusijose apie pelkių atkūrimą galima išgirsti, neva pelkių išskiriamas metanas yra klimato kaitos sukėlėjas. Visgi, tokie nuogąstavimai nėra pagrįsti.

Žemės ūkis, iškastinio kuro deginimas, sąvartynai ir nuotekų valymas, pramonė – šie, žmogaus veilos sąlygoti sektoriai, yra atsakingi už 60 proc. metano išsiskyrimo. Nors likusioji dalis metano išskiriama gamtoje, pavyzdžiui, išsiveržus ugnikalniams, tirpstant amžinajam įšalui, taip pat ir iš pelkių,  visgi pelkės savo gebėjimu „sugerti“ šiltnamio efektą sukeliančias dujas klimato kaitą švelnina.

Kiekvienas nepažeistos pelkės hektaras gali sukaupti iki 0,2–0,5 tonų organinės anglies per metus. Kol pelkė šlapia, sukaupta organinė anglis išlieka durpėse. Dėl nuolatinio anglies dioksido sugėrimo, pelkės mažino CO₂ koncentraciją atmosferoje. Taip per pastaruosius 10 000 metų durpynai vidutinę pasaulinę oro temperatūrą sumažino apie 0,6 °C. Ir nors natūralios pelkės iš tiesų išskiria metano, jo išskyrimas ir pelkių gebėjimas sugerti CO₂ buvo tarytum dvi gamtoje sukurtos svarstyklių pusės tobulai pusiausvyrai – vienų dujų išsiskyrimą į atmosferą subalansuodavo kitas “sugerdama” ir “užrakindama” pelkėje.

Deja, šiandien ši pusiausvyra jau išardyta: dėl žmogaus veiklos emisijos tik auga, o jas sugerdavusios pelkės iš “sugeriančių” buvo paverstos“išskiriančiomis” – nusausintose pelkėse, durpių gavybos plotuose dėl durpių skaidymosi ir durpynų gaisrų kasmet į atmosferą išskiria beveik 2 gigatonas CO₂.

Atkurdami pelkes, atkuriame ir gamtos pusiausvyrą, todėl mažiname žmogaus poveikį gamtai ir sau – klimato kaita yra žmogaus sukelta grėsmė visai mūsų planetai.

Daugiau apie metano emisijas galite rasti mūsų parengtame informaciniame biuletenyje. Biuletenis parengtas, įgyvendinant projektą "Žemės ūkio paskirties durpynų atkūrimo skatinimas, didinant tikslinių grupių gebėjimus Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione (SavePeatLands)", finansuojamą pagal Interreg Lietuva-Lenkija programą.