top of page

Aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų lūkesčių laiškas rinkimuose dalyvaujančioms partijoms

Atnaujinta: 07-02


Būdami Aplinkosaugos koalicijos nariai, kartu su VšĮ Baltijos Aplinkos Forumas ir Lietuvos ornitologų draugija Lietuvos politinėms partijoms išsiuntėme raginimą greta daugelio valstybei svarbių klausimų nepamiršti ir Lietuvos gamtos poreikių.


Tik gyvybinga gamta, protingai naudojami ir atkuriami gamtiniai ištekliai gali sukurti sveiką aplinką ir mums. Ar rūpi politikams mūsų gamta? Ar mokame mes patys pasirūpinti savo ir savo vaikų sveikata? Svarbu, kad mūsų politikai įvertintų medikų patirtį – "Ligų prevencija, o ne jų gydymas – neišvengiama medicinos ateitis".

SVEIKA APLINKA – SVEIKESNĖ IR SAUGESNĖ VISUOMENĖ!



Gerbiami partijų lyderiai ir nariai,

Artėjant rinkimams kreipiamės į Jus kviesdami atsakingai vertinti įsibėgėjančius aplinkosaugos iššūkius ir skirti jiems tinkamą dėmesį darbotvarkėse, rinkimų programose, o vėliau Seimo bei Vyriausybės darbų planuose. Sveika aplinka, turtinga gamta ir stabilus klimatas yra būtina visuomenės, o taip pat šalia mūsų gyvenančių gyvūnų, augalų ir kt. rūšių, gerovės sąlyga. Tai yra ir mūsų Konstitucijoje įtvirtintos vertybės.


Pastarųjų metų iššūkiai saugumo stiprinimo darbotvarkę kelia į aukščiausius prioritetus. Šiuo sudėtingu laikotarpiu darnaus vystymosi tikslai, reikalaujantys integruoti socialinius, aplinkos apsaugos ir ekonominius aspektus ir jų nepriešinti, tampa dar labiau svarbūs. Nes visuomenė turi veikti sutelkčiau, o viešieji pinigai panaudojami itin tikslingai.


Siekiame, kad priimami sprendimai būtų grįsti duomenimis ir vestų į realius pokyčius. Todėl Aplinkosaugos koalicija jau treti metai rengia visuomeninę aplinkos būklės apžvalgą, su kuria rengiant programas kviečiame susipažinti ir Jus. Šia apžvalga kviečiame visuomenę ir sprendimų priėmėjus stebėti ir vertinti, ar priimami sprendimai tikrai stabdo aplinkos būklės blogėjimą ir veda į atsigavimą. Taip pat siekiame susipažinti su aplinkos apaugos iššūkiais ir tendencijomis.


Aplinkosauginės krizės yra pasaulinio masto ir negali būti sprendžiamos atsietai. Reaguodama į grėsmes, Europos Komisija 2019 metų pabaigoje paskelbė Europos žaliąjį kursą, kurį derina ir įgyvendina su visomis šalimis narėmis. Pradėti įgyvendinti didelio masto pokyčiai, kurie švelnintų klimato kaitą, stabdytų biologinės įvairovės nykimą, taip pat padėtų prisitaikyti prie jau neišvengiamų pasekmių. Būtini pokyčiai yra didelis iššūkis, bet kartu ir didelės galimybės naujam darniam augimui.


Europos žaliojo kurso ir pagrindinių iššūkių pagrindu parengėme svarbiausių aplinkos apsaugos tikslų ir krypčių apibendrinimą. Juo siekiame išskirti, kur reikia pagrindinių pokyčių ir turi būti sutelkiamas dėmesys, kad būtų stabdomos krizės, o aplinkos būklė gerėtų. Juo taip pat raginame užtikrinti ambicingą, mokslu pagrįstą ir ilgalaikių permainų siekiančią Lietuvos pokyčių kryptį, įgyvendinti 2023 m. Seimo patvirtintą valstybės ateities viziją „Lietuva 2050“.


Aplinkos apsaugos pagrindinių tikslų ir krypčių apibendrinimas

Visuomenės gerovei būtina gera aplinkos būklė:

  • Sveika aplinka – oro, vandens, dirvožemio, pramoninė tarša, triukšmas, cheminių medžiagų, plastikų naudojimas turi būti maksimaliai apriboti, kad nekenktų žmonėms ir visoms gyvoms būtybėms.

  • Turtinga gamta – iki 2030 m. turi būti sustabdytas biologinės įvairovės nykimas ir prasidėjęs atsigavimas.

  • Stabilus klimatas – iki 2050 m. turi būti pasiektas Europos ekonomikos neutralumas klimatui, prisitaikyta prie jau neišvengiamų klimato pokyčių.

Kad aplinkos būklė taptų gera kviečiame keisti ekonominės veiklos pobūdį ir vartojimo įpročius:

  • Kviečiame užžiedinti Lietuvos ekonomiką.

  • Kviečiame atsieti ekonomikos augimą nuo papildomo išteklių eikvojimo.

  • Kviečiame laikyti gamtą ne vien ištekliumi, bet ir savaimine vertybe bei sąjungininke.


Pokyčių ypač reikia šiuose sektoriuose: miškininkystėje, žemės ūkyje, žuvininkystėje, energetikoje, transporte, miestų aplinkoje, pramonėje.


Kad pokyčiai galėtų vykti sklandžiai, prašome jus:

  • stiprinti aplinkos apsaugos sistemą, kad būtų užtikrinta tinkama aplinkos stebėsena ir kontrolė;

  • planuojant sprendimus, pilnavertiškai įtraukti ir informuoti pilietinę visuomenę ir pasitelkti įvairių sričių ekspertus.


Tam, kad būtų sudarytos sąlygos pokyčiams, tvarumo aspektas turi būti visose politikos srityse:

  • Teisinga pertvarka – visų pirma turi būti remiamos visuomenės grupės ir verslai, kurie bus labiausiai paveikti pokyčių. Teisingas ir įtraukus perėjimas prie žalios ir skaitmeninės ekonomikos turi būti svarbi socialinės politikos dalis.

  • Finansų sistema (investicijos, mokesčiai, subsidijos, pirkimai) turi remti darnias ir apmokestinti taršias veiklas, kuo greičiau atsisakyti žalingų subsidijų, visur laikytis principo “teršėjas moka”.

  • Mokslas ir inovacijos turi būti pasitelkiami ieškant naujų sprendimų.

  • Švietimas turi padėti visuomenei suprasti problemos mastus, keisti įpročius, rūpintis aplinka ir įgyti kvalifikaciją naujoms darbo vietoms ir poreikiams.


Aplinkos ir gamtos apsauga turėtų būti integrali beveik visų viešojo valdymo sričių dalis. Raginame jus į savo politines programas įtraukti darnų vystymąsi ir aplinkos bei gamtos apsaugą ir imtis įgyvendinti tvarumo pokyčius, nelaukiant visuomenės spaudimo, ekstremalių reiškinių ar ekologinių nelaimių.


Džiaugiamės, kad prie politinių partijų kuriasi analitiniai centrai ir labai norėtume, kad juose būtų pritraukiamos ir aplinkosauginės kompetencijos. Labai svarbu, kad sprendimų priėmėjus pasiektų įvairiapusė informacija iš mokslo institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir įvairių suinteresuotų šalių. Tai svarbu, kad būtų atsveriamas stiprus lobistinis spaudimas didinti gamtos ir išteklių eksploataciją, nekeisti esamų gamybos ir vartojimo modelių.


Detalesni lūkesčiai temose, kuriose dirbame

Biologinė įvairovė ir kraštovaizdis

Rūšių ir buveinių praradimas didėja ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Skirtingai nei klimato krizė, biologinės įvairovės nykimo krizė Lietuvoje vis dar nėra pripažįstama. Priimant sprendimus įvairiose Lietuvos politikos srityse, gamtos apsauga dažnai nepelnytai supriešinama su ekonomikos augimu ar visai ignoruojama. Lietuva išsikėlė tikslą iki 2030 m. pagerinti 30 % saugomų rūšių ir jų buveinių būklę. Deja, į šį tikslą vedančio veiksmų plano kol kas nėra. Kartu su veiksmų planu svarbi nuosekliai vykdoma stebėsena, šiuo metu ji yra nepakankama. Stringa ir Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimas.


Kviečiame jus į savo programas įsitraukti ir per ateinančius ketverius metus įgyvendinti šiuos svarbius pokyčius :

  • Tam, kad būtų suvaldyta biologinės įvairovės nykimo krizė, visų pirma prašome kuo skubiau parengti nacionalinį gamtos apsaugos ir atkūrimo planą, įtraukiant visas ministerijas, kurių kuruojamos sritys daro poveikį gamtai. Jį rengiant turėtų būti įvertinta, kodėl ankstesni gamtos apsaugos planai neatvedė į reikiamą rezultatą. Toks planas turėtų būti parengtas ir pradėtas įgyvendinti. Griežtinti gamtinių vertybių teisinę apsaugą saugomose teritorijose, užtikrinti tinkamą ūkinių veiklų poveikio vertinimą. Rasti būdą suderinti viešąjį gamtosauginį interesą su privačios nuosavybės teisėmis bei pareigomis.

  • Atnaujinti kraštovaizdžio politiką. Užtikrinti, kad kraštovaizdžio politika būtų integruota į strateginius dokumentus ir nacionalinius bei savivaldybių planus. Kraštovaizdžio politika turi būti derinama su gamtos atkūrimo veiksmais, atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, žemės ūkio ir miškininkystės raida.

  • Ženkliai stiprinti ekosistemų ir rūšių būklės monitoringą ir stebėseną. Užtikrinti, kad šio monitoringo duomenys būtų naudojami priimant sprendimus.


Miškai ir miškininkystė

Miško žemė sudaro 33,8 % Lietuvos ploto. Dabartinis miškų grupių pasiskirstymas Lietuvoje rodo didelį disbalansą tarp ekonominių, ekologinių ir socialinių miškų tvarkymo poreikių. Tik 2,5 % miškų yra skirti rekreacinio prioriteto, 10,1 % – ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugos, o likę 87,4 % – ūkiniai miškai skirti formuoti produktyvius medynus medienos tiekimui. Persiorientavimas į aplinkai draugišką miškininkystę iš esmės nevyksta. Neūkiniai miškai tesudaro 12,6 % miškų ploto ir jų plotas mažėja, per 10 metų rekreacinio ir ekologinio prioriteto miškų sumažėjo 15 tūkst. ha. Net du trečdaliai saugomų teritorijų miškų yra ūkiniai, jie intensyviai kertami. Tarp pagrindinių kirtimų absoliučiai dominuoja ekosistemoms ypač žalingi plynieji ir atvejiniai kirtimai (atitinkamai 74 % ir 24 % numatyto ploto pagrindinių kirtimų leidimuose). Vis dar neatsižvelgiama į šalia miškų gyvenančių ir juose esančiomis gamtinėmis-kultūrinėmis vertybėmis besidominčių bendruomenių poreikius.


Jungiamės prie Girių spiečiaus vizijos miškams. Kviečiame, imtis veiksmų, kad per 20 metų pasiektume, kad bent pusėje Lietuvos miškų būtų vykdoma naujos kartos gamtai draugiška miškininkystė be išplyninančių ūkinių kirtimų:

  • Bent 30 % miškų, t. y. visas dabartinis saugomų teritorijų plotas, būtų skirti puoselėti gamtą ir kultūrinį bei dvasinį paveldą. Bent trečdalis šių miškų virstų sengirėmis, turinčiomis griežtą apsaugą.

  • Papildomai bent 20% miškų sudarytų rekreacinės paskirties gamtiškai turtingi miestų ir priemiesčių miškai bei kitos nemedieninei ekonomikai svarbios teritorijos.


Kviečiame į savo programas įsitraukti ir per ateinančius ketverius metus siekti šių svarbių pokyčių:

  • Perorientuoti valstybinių miškų tvarkymo politiką, kad saugomose teritorijose ir prie miestų būtų taikoma naujos kartos miškininkystė be išplyninančių ūkinių kirtimų, mažėtų medienos gamyba ir augtų dėmesys kitoms miškų naudoms.

  • Įgalinti ir skatinti miškų ekosistemas saugančius savininkus. Tokių savininkų gausėja, tačiau jų poreikiai vis dar nėra tinkamai atstovaujami, valstybės institucijos nesuteikia jiems palaikymo, į miškų ekosistemų saugojimą orientuotos pagalbos.

  • Stiprinti ir neleisti menkti pilnavertei visuomenės teisei lankytis miškuose: atvykti, praeiti, uogauti, grybauti, keliauti su nakvyne, rengti grupinius žygius ir pan. Lietuvoje ilgainiui galėtų būti įteisintas ir skandinaviškas visuotinės teisės būti gamtoje modelis.

  • Užtikrinti, kad miško veiklų ir apsaugos planavimas būtų įtraukus, atviras ir kompleksinis, su vienoda atida atliepiantis ir ekonomines, ir ekologines, ir socialines miškų funkcijas.

  • Sudaryti pajamų iš miško nemedieninių paslaugų gavimo modelį ir diegti teisines ir finansines sąlygas šiam modeliui plėtoti. Valstybinių miškų urėdija galėtų būti vedančioji organizacija, o nemedieninės paslaugos ilgainiui galėtų keisti jos pajamas iš medienos pardavimų.

  • Įgyvendinti Nacionalinio miškų susitarimo pasiektus sutarimus. Pasiektas tik dalinis susitarimas ir jo nepakaks, kad būtų įgyvendinti ateičiai būtini pokyčiai. Tačiau pasiektuose susitarimuose yra svarbių sprendimų. Raginame neatidėliojant užbaigti nacionalinį miškų susitarimą, pasirašyti ir perkelti į teisės aktus.


Žiedinė ekonomika, atliekų mažinimas

Lietuvoje perėjimas link žiedinės ekonomikos vyksta labai lėtai. Pagal žiedinės ekonomikos principus, ekonominės veiklos visų pirma turėtų būti pertvarkytos taip, kad vartotojiškumas mažėtų, susidarytų kuo mažiau atliekų. Tačiau Lietuvos vartotojiškumas auga. Išteklių naudojimas vienam gyventojui auga nuo pat 2009 metų. 2022 m. jis buvo trečdaliu didesnis, nei prieš dešimt metų. Bendras atliekų kiekis iš esmės nemažėja. Tik mažiau nei 5 % Lietuvos ekonomikoje naudojamų išteklių yra gauti iš perdirbimo.


Kviečiame jus į savo programas įsitraukti ir per ateinančius ketverius metus įgyvendinti šiuos svarbius pokyčius:

  • Didinti gamintojo atsakomybę baldų, tekstilės, sporto įrankių, statybos pramonės srityse ir nustatyti privalomus pakartotinio naudojimo uždavinius.

  • Įvesti teršėjo mokesčius už didelių gabaritų atliekas ir didinti naujų žaliavų panaudojimo mokesčius. Įvesti atliekų deginimo mokestį ir skirti finansinę paskatą su atliekomis geriausiai besitvarkančioms savivaldybėms.

  • Siekiant padidinti perdirbimo rodiklius ir žymiai sumažinti atliekų deginimą, užtikrinti aukštesnius įpareigojimus atliekų perdirbimo ir prevencijos tiksluose.


Energetika ir transportas

Įsibėgėjant AEI plėtrai energetikos ir transporto sektoriuose svarbu parengti teisiškai įpareigojančius nurodymus, kurie suderina AEI vystymą su biologinės įvairovės išsaugojimu ir gamtos atkūrimo tikslais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sparčiai besiplečiantiems vėjo energijos ir biomasės (biokuro) sektoriams. Transporto sektoriuje svarbu laipsniškai atsisakyti biokuro, kuriam būdingas netiesioginis žemės naudojimo keitimas, keliantis riziką biologinės įvairovės išsaugojimui.


Kviečiame jus į savo programas įsitraukti ir per ateinančius ketverius metus įgyvendinti šiuos svarbius pokyčius:

  • Uždrausti įrengti naujus iškastinio kuro įrenginius šilumos gamybai tiek buitiniame tiek pramoniniame lygmenyje.

  • Sudaryti tinkamas sąlygas daugiabučių gyventojams išnaudoti pastatų stogus saulės energetikai ir užtikrinti, kad projektuojant naujus visuomeninės, pramoninės ir komercinės gyvenamosios paskirties pastatus būtų numatyta įrengti AEI gamybos įrenginius.

  • Skatinti AEI plėtrą, išvengiant reikšmingo poveikio gyvajai gamtai ir kraštovaizdžiui. Svarbu numatyti prioritetines teritorijas vėjo jėgainių plėtrai - mažiau vertingas teritorijas, tokias kaip nualintos žemės ar komunikacijos koridoriai ir nustatyti griežtesnius aplinkosauginius reikalavimus planuojant, statant ir eksploatuojant vėjo jėgaines. Taip pat skatinti saulės energetikos plėtrą ant pastatų ar ūkinei veiklai panaudotose teritorijose.

  • Didinti investicijas į elektros energijos tinklo plėtrą, užtikrinant, kad daugiau gyventojų be papildomų mokesčių galėtų tapti gaminančiais vartotojais.

  • Didinti taršos mokestį keleivinio ir krovininio transporto bei kitų komercinių įmonių automobiliams.

  • Skatinti iš AEI pagamintos elektros energijos naudojimą transporte užtikrinant, kad ji yra apskaitoma naudojant didesnį daugiklį. Taip pat svarbu užtikrinti, kad gyventojai ir juridiniai asmenys galėtų apskaityti elektros energiją iš privačiai naudojamų elektromobilių įkrovimo stotelių.

  • Sukurti priemones, kurios riboja netvarių biodegalų naudojimą transporte. Siekiant išsaugoti pasaulio atogrąžų miškus, kuo greičiau priskirti sojų aliejų ir palmių riebalų rūgščių distiliatą prie netvarių ir riziką keliančių žaliavų.


Oro tarša

Vertinama, kad 13 % visų mirčių Europos Sąjungoje (apie 630 tūkst. mirusiųjų per metus) yra susijusios su aplinkos veiksniais, o iš jų apie 400 tūkst. – dėl oro taršos. Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2020 m. smulkiųjų kietųjų dalelių tarša Lietuvoje sukėlė 1500 priešlaikinių mirčių.


Lietuvoje nuo 2005 m. pagrindinių teršalų išmetimai sumažėjo, tačiau pažanga yra per maža ir Europos Komisija pradėjo pažeidimų procedūras. Norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, būtini esminiai pokyčiai taršiausiuose kelių transporto, kuro deginimo, naftos pramonės ir žemės ūkio sektoriuose.


Kviečiame jus į savo programas įsitraukti ir per ateinančius ketverius metus įgyvendinti šiuos svarbius pokyčius:

  • Sustiprinti taršių įmonių kontrolės mechanizmus ir įtraukti psichoemocinės sveikatos būklės vertinimą į dabartinį planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai reglamentavimą.

  • Plėsti Oro kokybės tyrimo (OKT) stočių tinklą Lietuvos miestuose, ypač gyvenamosiose teritorijose prie stacionarių taršos šaltinių ir intensyviausių transporto eismo ruožų.

  • Nutraukti valstybės subsidijas biomasę naudojančioms šildymo sistemoms individualiuose namuose.


Žemės ūkis

Ūkinė veikla yra vykdoma net 51.8 % Lietuvos teritorijos. Per 23 metus šalyje stebėtų įprastų kaimo paukščių bendra gausa sumažėjo 54,76 %, t. y. 2,4 % punkto per metus, tačiau paskutinių 9 metų laikotarpyje gausa mažėjo dvigubai sparčiau, 4,35 % punkto per metus. Žemės ūkio sektorius išskiria daugiau nei 21 % visų Lietuvoje susidarančių klimato kaitą sukeliančių dujų (ŠESD). Pasak Aplinkos apsaugo agentūros, 63 % upių, 64 % ežerų ir visi tarpiniai vandenys dėl didėjančios žemės ūkio veiklos neatitinka minimalių ekologinės būklės kriterijų. Už visuomenei teikiamas naudas iš Europos sąjungos (ES) ir Lietuvos biudžeto ūkininkams yra mokamos išmokos. 2023–2027 m. periodui įvairiomis formomis žemės ūkiui skiriama apie 4 mlrd. Eur paramos. Tai labiausiai valstybės remiamas sektorius. Dėl to siekiant atliepti neigiamas aplinkos tendencijas, žemės ūkyje būtina stiprinti aplinkosauginę ambiciją:

  • Parengti Nacionalinį susitarimą dėl žemės ūkio užtikrinant ilgalaikę sektoriaus strategiją atliepiant į tarptautinius susitarimus dėl klimato kaitos, žaliojo kurso, į procesą aktyviai įtraukiant aplinkosaugos ir žemės ūkio specialistus bei visuomenę;

  • Užtikrinti, kad žemės ūkio politika būtų vykdoma įgyvendinant visus Bendrosios žemės ūkio politikos tikslus: ne tik užtikrinti deramas ūkininkų pajamas; užtikrinti ūkininkų konkurencingumą; pagerinti ūkininkų poziciją maisto tiekimo grandinėse; bet ir veikti klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos srityje; rūpintis mus visus supančia aplinka (oru, vandeniu, dirvožemiu); išsaugoti kraštovaizdį ir biologinę įvairovę; turėti gyvybingus regionus; remti kartų kaitą; saugoti maisto ir sveikatos kokybę; skatinti žinias ir inovacijas.

  • Užtikrinti „teršėjas moka“ principo taikymą žemės ūkio sektoriuje - kad išmokos ūkininkams būtų mokamos už viešųjų gėrybių išsaugojimą, o aplinkos kokybę bloginančias praktikas (tokias kaip, arimai kalvotose vietovėse) apmokestinti. Išmokos turėtų būti geografiškai regionalizuojamos, atsižvelgiant į aplinkos parametrus, tokius kaip reljefas, dirvožemis ir pan.

  • Siekti įgyvendinti Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksą, kurio taikymas mažintų neigiamą žemės ūkio poveikį dirvožemiui, vandeniui, orui ir klimatui. Juo remiantis formuoti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartus, kurie nustato minimalius reikalavimus, kad būtų išlaikoma gera žemės ūkio paskirties žemės agrarinė ir aplinkos būklė.

  • Siekiant stabdyti biologinės įvairovės nykimą Lietuvos agrariniame kraštovaizdyje susieti gamtos būklę parodančius biologinės įvairovės poveikio rodiklius su konkrečiomis ilgalaikėmis, gerą aplinkos būklę garantuojančiomis priemonėmis žemės ūkyje. Kad šių priemonių rezultatus būtų galima vertinti lokaliai, be jau vykdomo Kaimo paukščių populiacijų indikatoriaus, įtraukti naujus, Gamtos atkūrimo reglamente siūlomus indikatorius, tokius kaip pievų dieninių drugių indeksas.

  • Nuo įstojimo į ES Lietuvoje kasmet pievų plotai mažėja apie 25000 ha (maždaug Kauno ir Klaipėdos miesto plotai kartu sudėjus), dabar jau esame praradę apie 0,5 mln. ha pievų. Tai lemia didelius praradimus Lietuvos gamtai ir žmonėms. Per paskutinius 10 metų ūkių, auginančių gyvulius sumažėjo 30000. Siekiant spręsti šią problemą, skatinti gyvulininkystę, kai gyvuliai ganosi pievose ir šeriami žoliniais pašarais.


Pelkių atkūrimas


Pelkės yra ne tik unikalios buveinės ir prieglobstis daugeliui tik joms būdingų rūšių, bet ir ilgametės ir patikimos organinės anglies kaupyklos. Tik natūralios ir atkurtos pelkės teikia ir kitas, gamtai ir žmonėms svarbias ekosistemines paslaugas: klimato stabilizavimą, vandens sulaikymą (kaupia potvynių ir poplūdžių vandenį) ir valymą (sulaiko į vandens telkinius patenkančius teršalus), didina ekosistemų atsparumą sausroms ir gaisrams. Lietuvoje durpynai dengia net 10 % teritorijos, tačiau daugiau nei du trečdaliai jų yra paveikti sausinimo. Iki šiol atkurta tik 2 % šalies pelkių.


Žemės ūkyje naudojama kone pusė visų šalies nusausintų durpynų. Mokslininkų vertinimais, kiek daugiau kaip pusės Lietuvos žemės ūkio sektoriaus išmetamų ŠESD emisijų priežastis – intensyvus nusausintų durpinių dirvožemių ūkinis naudojimas. Lietuvoje atkūrus vandens lygį vos 6 % viso žemės ūkio naudmenų ploto, t. y. tik nusausintuose durpiniuose dirvožemiuose, ir jame taikant pelkininkystės priemones, šalies mastu galima išvengti net 53 % dėl žemės ūkio sektoriaus veiklų atsirandančių ŠESD emisijų. (Greifswald Mire Centre, 2019; Peters, 2020.).


Natūralių pelkių geros būklės palaikymas ir pažeistų pelkių atkūrimas turi tapti vienais iš strateginių sprendimų, siekiant sušvelninti klimato kaitą, padidinti ekosistemų atsparumą klimato kaitai ir pagerinti biologinės įvairovės būklę, gerinti vandens telkinių būklę. Kviečiame į savo politines programas įtraukti ir per ateinančius ketverius metus įgyvendinti šiuos svarbius pokyčius:

  • Užtikrinti Europos Bendrijos svarbos natūralių pelkių buveinių apsaugą ir skatinti pažeistų buveinių atkūrimą.

  • iki 2030 m. atkurti ne mažiau kaip 30 proc. žemės ūkyje naudojamų pelkių ir kitų durpynų, skatinant tvarų ir klimatui palankų organinių dirvožemių naudojimą.

  • Sudaryti finansines paskatas, skatinančias pelkininkystės vystymą šalyje, apimant ne tik žemės ūkio produkcijos gamybą, bet ir jos pramoninį perdirbimą naujos kartos klimatui neutralių ir ekologiškų produktų (pvz., statybinių medžiagų, maisto ir kt.) gamybai.

  • Užtikrinti, kad nuo 2025 m. ūkininkaujant organiniuose dirvožemiuose, būtų laikomasi reikalavimų, numatytų Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standarte “Durpynų ir šlapynių apsauga” (GAAB 2).



Šiuo lūkesčių laišku raginame Jus atsakingai vertinti įsibėgėjančius aplinkosaugos iššūkius. Taip pat norime pabrėžti, kad sveikos aplinkos, turtingos gamtos ir kuo mažiau ekstremalių reiškinių veiksmų visų pirma reikia mums – Lietuvos gyventojams. Europos Sąjungos bendra aplinkos apsaugos politika yra svarbi priemonė to siekiant, bet už savo aplinką ir gamtą visų pirma esame atsakingi nacionaliniu lygiu.


Tikimės, kad aplinkos ir gamtos apsauga bus svarbi jūsų rinkimų programų, o vėliau Seimo bei Vyriausybės darbų dalis. Esame pasirengę bendradarbiauti, detaliau pristatyti ir diskutuoti esamą būklę ir siūlomas pokyčių kryptis.


Jei pritariate aplinkosauginėms vertybėms ir būtinybei imtis neatidėliotinų veiksmų sprendžiant aplinkosaugos problemas, kviečiame į savo partijų programas įtraukti šiame dokumente išdėstytus punktus.


Lūkesčių laišką teikia:


Taip pat prisideda aktyviai aplinkosaugos teisėkūroje dalyvaujančios NVO Baltijos aplinkos forumas ir Lietuvos ornitologų draugija.



Kontaktiniai duomenys:

Aplinkosaugos koalicija: info@akoalicija.lt | www.akoalicija.lt

Baltijos aplinkos forumas: info@bef.lt | www.bef.lt

Lietuvos ornitologų draugija: lod@birdlife.lt | https://www.birdlife.lt


Jei pritariate aplinkosauginių NVO išsakytiems lūkesčiams, kviečiame pasirašyti šį lūkesčių laišką užpildant formą internete


Aplinkosaugos koalicija yra skėtinė aplinkosaugines nevyriausybines organizacijas vienijanti organizacija. Atstovaujame aplinkosauginį interesą ir siekiame neatidėliojamų pokyčių, kad būtų užtikrinta sveika aplinka, santarvė su gamta ir švelninama klimato kaita bei su ja susiję ekstremalėjantys reiškiniai. Siekiant šių tikslų ypatingą svarbą matome įgyvendinti Europos žaliąjį kursą. Šiuo metu koalicijoje yra 10 tikrųjų narių, veikiančių skirtingose aplinkos apsaugos srityse.

VšĮ „Baltijos aplinkos forumas” yra jau 20 metų veikianti nevyriausybinė aplinkosaugos organizacija, siekianti, kad visuomenė gyventų švarioje ir sveikoje aplinkoje, gamtiniai ištekliai būtų tinkamai naudojami, o turtinga gamtinė įvairovė būtų užtikrinta ateities kartoms. Organizacija tiki, kad mūsų planetą būtina saugoti ne nuo žmonių, bet drauge su jais. Svarbiausios veiklos sritys ­– biologinės įvairovės apsauga, agrarinė aplinkosauga, kaimo plėtra, gamtinis turizmas, pavojingų cheminių medžiagų valdymas, socialinė įmonių atsakomybė.

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) yra jau 40 metų veikianti gausiausia gamtosauginė nevyriausybinė organizacija šalyje, vienijanti gyvosios gamtos apsaugai neabejingus Lietuvos žmones, kurie globoja ir stebi paukščius bei jų aplinką, rūpinasi aplinkos išsaugojimu ir visuomenės ekologiniu švietimu, taip pat pilietiškai dalyvauja formuojant aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos politiką. Organizacija tiki, kad tik bendromis draugijos narių pastangomis, entuziazmu, žiniomis bei patirtimi, sugebės pasiekti efektyvesnės ne tik paukščių, bet kartu ir visos gamtos apsaugos, taip dirbant paukščiams ir žmonėms.

18 peržiūrų0 komentarų

Comments


bottom of page