Nuo ekskursijos po pelkę iki pelkių „maudynių“: Šilėnuose vykęs renginys pritraukė būrį smalsuolių

Pelkių ambasadorės su "Pelkių fondo" komanda

Šeimos su vaikais, gamtos mylėtojai ir smalsuoliai – šeštadienį gamta ir pelkių apsaugos klausimai pritraukė būrį žmonių į Šilėnų pelkę, dar vadinamą „Orchidėjų pelke“, Neries regioniniame parke. Čia vyko renginys Pasaulinei durpynų dienai paminėti, veikė pelkininkystės produktų paroda, dalyviai ėjo į edukacinę ekskursiją po pelkę ir galėjo išbandyti japonų sveikatinimo praktiką, vadinamą „miško maudynėmis“.  

„Paprastai į kvietimus internete atsiliepia žmonės, kuriems rūpi gamtos apsauga, ir kurie nori sužinoti daugiau apie Lietuvos gamtos dovanas – pelkes, miškus, retas augalų ir gyvūnų rūšis. Šilėnuose šiuo metu žydi vadinamosios „lietuviškos orchidėjos“, gegužraibės, kai kurios jų yra įrašytos į Raudonąją knygą, jas taip pat dalyviai galėjo pamatyti. Kai patys prisiliečiame prie gamtos vertybių, stipresnė tampa ir motyvacija jas saugoti, prie tos apsaugos prisidėti“, − sako „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo“ atstovė, renginio organizatorė Kristina Dapkūnienė. 

Edukacinė ekskursija su specialistais

Panašius edukacinius renginius „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ Šilėnų pelkėje organizuoja beveik kasmet, kartais tai – ekskursijos, kartais – talkos. Organizatoriai sako, kad dalyvių niekada nepritrūksta, o pelkių atkūrimu ir apsauga domisi vis daugiau žmonių. „Gauname užklausų ir dėl ekskursijų, ir renginių įmonėms, ir dėl to, kaip atkurti pelkes savo nuosavuose sklypuose. Šiemet mūsų Fondas kaip tik turėjo galimybę parengti savotišką veiksmų gidą, instrukciją privatiems asmenims, kur jie turi kreiptis ir kokius veiksmus atlikti, jei siekia atkurti pelkę savo sklype. Verta pastebėti, kad skirtingai nei melioracijai, taigi, žemės nusausinimui, kuriam visos procedūros yra aiškios, atvirkštiniam veiksmui – pelkės atkūrimui – atlikti aiškios veiksmų sekos nėra, sunku suprasti, kur kreiptis, kokie leidimai, kokie projektai reikalingi, kokie specialistai pasitelkiami ir panašiai. Taip gimė šių gairių parengimo idėja“, − apie švietimo pelkių klausimais naudą pasakoja K. Dapkūnienė. 

Aplinkosaugininkė sako, kad edukaciniai renginiai ne tik padeda žmonėms atsipalaiduoti, pabūti gamtoje, atitrūkti nuo darbų ir sumažinti stresą, bet ir didina įsitraukimą į gamtos apsaugą, domėjimąsi ekologija ir klimato kaita, o kartais tai virsta ir aktyviais veiksmais, siekiu prie gamtos apsaugos prisidėti patiems. „Įvairiai žmonės nori prisidėti. Vieni padeda skleisti žinią apie tai, kokios svarbios pelkės yra mūsų planetos klimato kaitos švelninimui, gaisrų, potvynių ir sausrų prevencijai, kad tai yra retų paukščių ir augalų rūšių lopšys. Kiti moko aplinkinius vertinti Lietuvos gamtos grožį, aplankyti nuostabias mūsų pelkes, ten palydėti saulę, nuo pažintinio tako gal įmerkti koją į kiminų „kempinę“ – tas svarbu, nes pelkes gaubia daug mitų, nuo to, kad jos tamsios, šlapios ir baisios, iki to, kad nereikalingos ar nenaudingos“, − pasakodama apie mitus šypsosi specialistė. K. Dapkūnienė pabrėžia, kad būdų, kaip saugoti gamtą yra labai daug ir visi jie labai svarbūs, nuo pelkių atkūrimo savo valdose iki meilės gamtai skiepijimo savo aplinkoje. „Pelkėms kiekvieno žmogaus indėlis į jų apsaugą svarbus. O pelkės atsidėkoja žmogui ir planetai, saugodamos mūsų orą, vandenį, klimatą“, − pasakoja K. Dapkūnienė. 

Šilėnų pelkėje šiuo metu žydi reti augalai ir peri paukščiai, todėl aplinkosaugininkai primena, kad savarankiškai, nelydint specialistams, pelkėje vaikščioti nereikėtų. Visgi, retus augalus ir pačią pelkę galima apžiūrėti nuo specialiai tam įrengtos pakylos Neries regioniniame parke. Grožėkimės atsakingai! 

Šilėnų edukacinis renginys vyko, įgyvendinant projektą „Žemės ūkio paskirties durpynų atkūrimo skatinimas, didinant tikslinių grupių gebėjimus Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione (SavePeatLands)“, kurį finansuoja Europos Sąjungos INTERREG VI-A Lietuva-Lenkija programa ir partneriai.