PELKININKYSTĖ

Pelkininkystė – klimatui palankus natūralių ir atkurtų pelkių ūkinis naudojimas, apimantis:

  • pelkinių augalų produkcijos paruošą;

  • natūralioms pelkių buveinėms būdingo hidrologinio režimo palaikymą ir (ar) atkūrimą;

  • durpėdaros skatinimą;

  • pelkių biologinės įvairovės apsaugą siekiant užtikrinti pelkių ekologinį stabilumą.

        Tai tradicinės žemdirbystės, paprastai neatsiejamos nuo žemių sausinimo (melioracijos), alternatyva durpiniuose dirvožemiuose. Tradicinė žemdirbystė nusausintuose durpynuose skatina biologinės įvairovės nykimą, ŠESD dujų emisijas ir paviršinio vandens užterštumą azoto bei fosforo junginiais. Pelkininkystė gali padėti atkurti sausinimo, intensyvios žemdirbystės ar durpių kasybos pažeistas pelkes. Kad jose būtų galima užsiimti pelkininkyste, būtina atkurti artimą natūraliam hidrologinį režimą. Tvariai ūkininkaujant natūraliose ir (arba) atkurtose pelkėtose buveinėse ne tik surenkama pelkininkystės produkcija (antžeminė biomasė), išsaugoma durpių klodo storymė, bet ir sudaromos palankios sąlygos durpėdarai. Tai yra svarbus klimato kaitos švelninimo aspektas.

        Užsienio šalyse nendrių, viksvų, alksnių, kiminų ir kitų pelkinių augalų biomasė vertinama kaip atsinaujinantys ištekliai, kuriuos galima naudoti ruošiant pašarus, energetinėms reikmėms (žaliava gaminant biodujas arba biokuras tiesiogiai deginant šildymo katiluose), gaminant statybines medžiagas, maisto ir farmacijos pramonėse, amatininkystės srityje ir kt.

        Pelkininkystei tinkami drėgnų augaviečių augalai, kurių tik antžeminė biomasė skirta ūkiniam naudojimui, o nunykusios požeminės augalų dalys (šaknys, šakniastiebiai) bedeguonėje aplinkoje ilgainiui formuoja durpes. 

 

        Lietuvos gamtinėmis sąlygomis pelkininkystei tinkamų augalų (ar jų grupių) pavyzdžiai:

        Žemapelkėse:

• pelkinis dryžutis (Phalaris arundinacea);

• paprastoji nendrė (Phragmites australis);

• švendrai (Typha spp.);

• vandeninė monažolė (Glyceria maxima);

• aukštosios viksvos (Carex spp.);

• juodalksnis (Alnus glutinosa);

• paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus);

• trilapis pupalaiškis (Menyanthes trifoliata);

• pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria);

• pajūrinis sotvaras (Myrica gale) ir kt.

 

        Auktapelkėse:

• kiminai (Sphagnum spp.);

• apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia);

• paprastoji spanguolė (Vaccinium oxycoccos);

• vaivoras (Vaccinium uliginosum) ir kt.

        Pelkininkystė – puiki galimybė suderinti gana prieštaringus dalykus – išsaugoti šlapias pelkes (su jose slypinčia biologine įvairove) ir tvariai jas naudojant gauti ekonominę naudą.