Žemės ūkis ir pelkininkystė

Lietuvoje daugiau nei pusė nusausintų durpinių dirvožemių naudojama žemės ūkio reikmėms. Iš šių plotų į atmosferą išmetama apie 7–8 mln t. CO₂ ekv./metus, t.y. beveik pusė visų šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų.

​

Siekiant sumažinti žemės ūkio sukeliamas ŠESD emisijas iš žemdirbystei naudojamų durpžemių, siūloma alternatyva – pelkininkystė (anglų k. paludiculture, vok. k. Paludikultur). 

​

Tai klimatui palankus natūralių ir atkurtų pelkių ūkinis naudojimas, apimantis vietinių pelkinių augalų produkcijos paruošą, natūralioms pelkių buveinėms būdingo hidrologinio režimo palaikymą ir (ar) atkūrimą, durpėdaros skatinimą, pelkių biologinės įvairovės apsaugą siekiant užtikrinti pelkių ekologinį stabilumą. 

Tvarus pelkininkystės principais pagrįstas pelkių naudojimas leistų ne tik įgyvendinti klimato kaitos švelninimo siekius, bet ir užtikrintų vertingų buveinių būklės gerinimo perspektyvas.