Kasmet vasario 2 d. minima Pasaulinė šlapynių (pelkių) diena, kurios tikslas – atkreipti pasaulio gyventojų dėmesį į gyvybiškai svarbų šlapynių vaidmenį žmonėms ir planetai.
Šią dieną minima Ramsaro konvencija (pilnas pavadinimas – Jungtinių Tautų Konvencija dėl šlapynių, turinčių tarptautinę reikšmę, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugai) – tarptautinė sutartis, pasirašyta 1971 m. vasario 2 d. Ramsaro mieste (Izraelis), kuria įsipareigojama saugoti ir atsakingai naudoti pasaulio pelkes ir kitas šlapynes.
Ramsaro konvencija saugo ne tik visos planetos išlikimui svarbias pelkes, bet ir kitas vietoves, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis: žemapelkės, tarpinio tipo pelkės, aukštapelkės, nendrynai, natūralūs ir dirbtiniai vandens telkiniai, pastoviai ar laikinai užmirkusios teritorijos, kuriose telkšo arba nuolat teka vanduo, kuriose vanduo gėlas, pusiau sūrus ar net sūrus… Joms priskiriamos ir jūrų dalys, kurių gylis atoslūgio metu ne didesnis kaip 6 metrai.
Nuo XVII a. pab. buvo sunaikinta beveik 90 % pasaulio šlapynių, net ir dabar jos nyksta tris kartus greičiau nei planetos miškai. Šlapynės – labai svarbios ekosistemos, kurios prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo, gėlo vandens atsargų kaupimo, pasaulio ekonomikos raidos ir kt.
2021 m. rugpjūčio 30 d. Jungtinių Tautų organizacija, vertindama pasaulio pelkių ir kitų šlapynių svarbą žmonijai ir planetos sveikatai, priėmė rezoliuciją ir oficialiai prisijungė prie raginimo ne tik minėti Pasaulinę šlapynių (pelkių) dieną, bet ir visiems kartu susivienyti pelkių apsaugai ištisus metus. Taip galime prisidėti prie Jungtinių Tautų paskelbto Ekosistemų atkūrimo dešimtmečio (2021–2030 m.) ir Europos žaliojo kurso uždavinių įgyvendinimo bei pasirūpinti savo vaikų ateitimi.
2023 m. Pasaulinės šlapynių dienos kampanijos tikslas perduoti visuomenei žinią, kad mes turime atkurti šias vertingas ekosistemas – "Laikas atkurti pelkes" ("It's time for wetland restoration"). Tai raginimas investuoti finansinį, žmogiškąjį ir politinį kapitalą, kad išsaugotume pasaulio pelkes ir atkurtume tas, kurias jau sužalojome.
1971 m. Ramsaro mieste (Irane) 18 pasaulio valstybių pasirašė tarptautinę sutartį, kuria įsipareigojo saugoti ir atsakingai naudoti pasaulio pelkes ir kitas šlapynes. Šiandien pasirašiusiųjų sąraše jau 172 šalys (2022 m. lapkričio mėn. duomenimis e sąrašą papildė Vanuatu – 82-jų salų valstybė Ramiajame vandenyne, Melanezijoje), pasiryžusi pelkes ne tik saugoti ir tvariai naudoti, bet ir jas atkurti. Iš viso pasaulyje yra virš 2471 Ramsaro objektas, kartu užimantys beveik 2,6 mln. km² plotą.
Lietuva Ramsaro konvenciją pasirašė 1993 m. Šiuo metu mūsų šalyje saugomos 7 tarptautinės reikšmės šlapžemės: Čepkelių, Kamanų ir Viešvilės gamtiniai rezervatai, Žuvinto biosferos rezervatas, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksas.
Šaltinis: https://www.ramsar.org
Aukštumalos aukštapelkė, Ramsaro teritorija Nemuno deltoje
Daugiau apie Aukštumalos auštapelkę skaitykite:
Iliustracijos: https://www.worldwetlandsday.org
Jūratės Sendžikaitės, Laimos Šveistytės, Marijaus Sandaro
ir Žydrūno Sinkevičiaus nuotraukos