Projektas, atsakingam verslui ir visuomenei atversiantis naujas CO2 pėdsako kompensavimo galimybes

Kiekviena įmonė, organizacija ar paprastas žmogus nugyvendami eilinę dieną palieka pėdsaką ne tik greta esančių žmonių gyvenimuose, bet ir juos supančioje aplinkoje. Tas pėdsakas gali būti labai ryškus arba vos pastebimas, o ar jis teigiamas ar neigiamas kiekvienas galime suprasti kitaip. Niekas iš niekur neatsiranda, ir niekas niekur nedingsta – dar mokyklos suole išmokta tiesa taikytina ir mūsų visuomenės siekiamam tobuląjam gerbūviui, deja dažniausiai kuriamam kitų sąskaita, ir dažniausiai – gamtos sąskaita. Kiekvienas mūsų judesys neišvengiamai sukelia domino efektu paremtą gamtinių išteklių eikvojimą, taršą ir kuo toliau, tuo vis didesnes ŠESD emisijas. Ar gali visuomenė atsisakyti perteklinių patogumų? Matyt kol kas vis dar sunkiai, tačiau atsakingas verslas ir kiekvienas iš mūsų asmeniškai gali sąmoningai mažinti savo pačių poveikį aplinkai pamažu atsisakydami perteklinio vartojimo, pasitelkdami inovatyvius gamta paremtus sprendimus, taip prisijungdami prie gamtinių išteklių, tarp jų ir mūsų klimato bei biologinės įvairovės išsaugojimo.


Biologinės įvairovės apsaugos poreikis kaip jau teoriškai ir suprantamas. Tačiau kodėl mums turi rūpėti klimatas? Ar įmanoma jį saugoti? Kaip savo darbu arba lėšomis galime prisidėti prie globalaus klimato kaitos švelninimo? Kaip skruzdėlytės tempdamos šapelį po šapelio sukuria skruzdėlyną, taip ir susitelkę žmonės gali nuveikti reikšmingus darbus juntamus ir globaliu mastu?



Klimato kaitos ir biologinės įvairovės išsaugojimo iššūkius ir tradicines bei inovatyvias galimybes jų apsaugai visuomenei pristatys jungtinė nevyriausybinių organizacijų Pelkių apsaugos ir atkūrimo fondo ir Aplinkosaugos informacijos centro komanda, susivienijusi bendrą veiklai – projekto Aplinkosauginių NVO pajėgumų didinimas, siekiant efektyviai dalyvauti anglies pėdsako kompensavimo mechanizmų diegimo ir taikymo procesuose Lietuvoje įgyvendinimui.


Projekto tikslas – sustiprinti Lietuvos aplinkosauginių NVO gebėjimus efektyviai dalyvauti anglies pėdsako kompensavimo mechanizmų diegimo ir taikymo procesuose Lietuvoje, tokiu būdu kuriant schemas, užtikrinančias NVO veiklos ir finansinį tvarumą bei verslo įsitraukimą į gamta pagrįstų sprendimų įgyvendinimą ne tik mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, bet ir skatinant jų absorbciją, didinant prisitaikymą prie klimato kaitos bei saugant biologinę įvairovę.


Gilėjant klimato kaitos ir biologinės įvairovės krizei, Europos šalys įsipareigojo mažinti klimato kaitą sukeliančių dujų (ŠESD), ypač anglies dioksido (CO2) emisijas ir siekti Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Vieni iš būdų mažinti ŠESD emisijas – mažiau vartoti, naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, keisti gyvenimo būdą į labiau tvaresnį, naudoti pažangesnes technologijas. Perėjimas į nulines ŠESD emisijas užims laiko, todėl pasaulyje taikomi kiti efektyvūs būdai kaip prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, pvz., kompensuojant emisijas. Vienos iš tokių veiklų – tai gamta pagrįstų sprendimų taikymas sodinant miškus, atkuriant žmogaus nusausintas pelkes, tvariai klimatui palankiu būdu ūkininkaujant šlapiuose durpiniuose dirvožemiuose (pelkininkystė) ir kt. Daugelyje šalių jau veikia anglies kreditavimo standartai, kurie užtikrina projektų patikimumą ir ilgaamžiškumą, bei ŠESD emisijų apskaitos skaidrumą. Nacionaliniai standartai skatina kompensuoti emisijas lokaliai, tuo pačiu gerinant vietos aplinkos būklę bei kuriant sėkmingą vietos verslo ir NVO bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, Vokietijoje anglies kreditai sertifikuojami nuo 2011 m. pagal MoorFutures standartą, kuris yra vienas pirmųjų NVO, universiteto ir verslo bendradarbiavimo geras pavyzdys.


Projekto metu ir jam pasibaigus sukurta komanda prisidės prie nacionalinio anglies kreditavimo standarto kūrimo ir pirmųjų jo įgyvendinimo žingsnių Lietuvoje. Mūsų visų laukia daug darbo, diskusijų tiek tarpusavyje, tiek ir su atsakingų institucijų sprendimų priėmėjais bei visuomene.


Projekto metu numatyta visuomenės švietimo veiklų, kuriose dalinsimės žiniomis ir patirtimi apie klimato kaitą ir jos švelninimo galimybes bei ŠESD emisijų sumažinimą, informuosime apie savanorišką anglies pėdsako kompensavimo mechanizmą. Bus parengtas gerosios praktikos leidinys apie Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo jau įgyvendintus ŠESD kompensavimo projektus Lietuvoje ir kitų Europos šalių patirtį saugant visų mūsų klimatą.


Rudenėjant organizuosime aplinkosauginius renginius – spalio mėnesį kviesime pagelbėti vienai iš nedidelių Lietuvos pelkių. Kokiai? Kol kas paslaptis. ;) Sekite naujienas mūsų internetinėje svetainėje ir Facebook'o paskyroje.


Talkininkai Tartoko pelkėje (Prienų r.), 2022 m. balandis


Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamo Nevyriausybinių organizacijų fondo lėšomis.


Projekto vertė – 53255,64 EUR

Projekto trukmė – 2022 08 – 2022 12


108 peržiūros0 komentarų