Vienas lakmuso popierėlių, atspindinčių politinių partijų žalumą ir jų požiūrį į aplinkosaugą, žemės ūkio politiką bei klimato kaitos politikos įsipareigojimų įgyvendinimą, yra partijų programose atsispindintis požiūris į pelkių ekosistemas bei durpių naudojimą. Pažadas saugoti ir atkurti pelkes įrašytas tik Lietuvos žaliųjų ir Laisvės partijų rinkiminėse programose. Visgi, atsižvelgiant į platesnį aplinkosauginį vertinimą gamtosaugai daugiausiai dėmesio skiria Lietuvos žaliųjų partija.
Mūsų fondui aktuali sritis – pelkių ekosistemų išsaugojimas ir atkūrimas bei durpių naudojimo mažinimas. Pelkių ir kitų durpynų bei šlapynių paminėjimas politinių partijų rinkiminėse programose (kai kurios partijos visgi įvardina pelkes kaip biurokratijos liūną ir žada daryti žingsnius, kad palengvinti perteklinę biurokratinę naštą), atskleidžia ne tik atskirų partijų bendrą supratimą apie aplinkosaugą, bet ir kandidatų charizmą ir pasiryžimą būnant valdžioje kelti didesnius gamtosauginius reikalavimus žemės ūkiui, miškų išsaugojimui, klimato kaitos švelninimui, biologinės įvairovės apsaugai, vandens kokybės gerinimui. Žinoma, skaitant programas iškyla pavojus pakliūti į žaliojo smegenų plovimo (angl. k. greenwashing) pinkles, tad vertinant programose iškeltus siekius, atsižvelgta ir į iki šiol įgyvendintus darbus bei kitas programos dalis siekiant tolimesnio veiklų nuoseklumo.
Tad ar žada partijos išsaugoti pelkes?
Lietuvos žaliųjų ir Laisvės partijos, savo rinkiminėse programose skiria dėmesį pelkių, durpžemių, šlapynių atkūrimui ir jų apsaugai bei pasisako už aplinkosauginių už CO2 mokesčių įvedimą, įgyvendinant principą „teršėjas moka“. Tai reiškia, kad žemės ūkio subjektai, gaminantys žemės ūkio produkciją nusausintuose durpiniuose dirvožemiuose (t. y. sunaikintose pelkėse), turės kompensuoti jų veiklos sukeltas CO2 emisijas. Tačiau nepritariame Lietuvos žaliųjų partijos siekiui išnaudotus durpių karjerus apželdinti mišku, nes pasaulinė pelkių ekologinio atkūrimo patirtis liudija, kad ši priemonė neveiksminga tiek biologinės įvairovės nykimo, tiek ir klimato kaitos problemos (didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas) sprendimo atžvilgiais.
Laisvės partijos programoje gana plačiai aprašoma pelkių išsaugojimo svarba siekiant biologinės įvairovės apsaugos ir klimato kaitos švelninimo, tačiau tuo pačiu žadama atrišti rankas verslui, kontraversiškai atsliepiama apie žemės ūkio intensyvinimą atsveriant neigiamą poveikį aplinkai technologijų plėtra, t. y. laikantis principo “ir vilkas sotus, ir avis sveika”. Ar tai įmanoma? CO2 mokestis pasireiškia tik per akcizo dedamąją. Lietuvos socialdemokratų partija nurodo, kad siekia atkurti miško ir atviras buveines, tikėkimės, pelkės patenka tarp atvirų buveinių. Liberalų sąjūdis mažins durpių deginimo šildymui poreikį miestuose, nors jų pačių iniciatyva smarkiai padidintas akcizas, priimti draudimai deginti durpes centrinio šildymo katilinėse, kas jau ir taip padaro jas nepatrauklias ir brangias kaip kietąjį kurą, tai kokį dar poreikį jie ruošiasi mažinti? Be to, būnant jiems valdžioje pelkių atkūrimo mastas nepadidėjo. Demokratų sąjungos “Vardan Lietuvos” programoje numatyta saugoti buveines, skatinti gamtą tausojančią ūkinę veiklą, kurios dėka ir palaikomos sveikos gyvybingos pelkės. Lietuvos valstiečių ir "žaliųjų” programoje būtų normalu tikėtis bent vien gero siekio pelkėms, nes juk žalieji, tačiau kaip jau visi žinome, tai yra pseudo žalieji, į programą įsirašę siekius atnaujinti melioracijos tinklą.
Kai kurių partijų rinkiminiuose pažaduose figūruoja dirvožemių apsauga, ekologinis pažeistų vietovių atkūrimas, net įrašoma gamtotvarka ir pan., tačiau vertinant tai, kad šios partijos – Tautos ir teisingumo sąjunga, Politinė partija „Nemuno aušra“, Nacionalinis susivienijimas ir Taikos koalicija – pasisako už Europos žaliojo kurso naikinimą, tai atsitiktinės aliuzijos gerinti buveinių būklę paskęsta partijų nusiteikimo prieš Žaliąjį kursą migloje...
Comments