Išvyka į Tartoko pelkę

2021-09-09

Rugsėjo 9 dieną mūsų komanda kartu su Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje kolektyvu lankėsi Tartoko pelkėje. Tai pačiame Prienų mieste plytinti žemapelkė, globojama Nemuno kilpų regioninio parko gamtininkų. Iššlikusiomis, kad ir žmogaus veiklos pažeistomis pelkėmis su ypatingai retomis ir saugomomis rūšimis gali pasigirti vos keletas Lietuvos miestų.

Tartoko pelkė taip pat yra viena iš itin retai Lietuvoje aptinkamų šlaite susiformavusių žemapelkių. Ši pelkė taip pat yra retų ir saugomų rūšių buveinė – joje auga dvilapis purvuolis ir rusvasis vikšrenis, yra stebėtas raudonkojis tulikas. Pelkei yra suteiktas telmologinio (pelkių) draustinio statusas.

Šiuo metu Tartoko pelkei ir jos bioįvairovei grėsmę vis dar kelia sovietmečiu įrengta ir iki šiol veikianti (nors vietomis ir patvenkta savanorių - bebrų) sausinimo griovių sistema. Apsausėjusioje pelkėje vyksta durpių klodo skaidymasis, todėl pelkė tampa dideliu šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniu.

Taip pat pelkės bioįvairovei kenkia ir žmogaus priežiūros stoka. Sausinimo pažeistoje ir dėl to be žmogaus priežiūros negalinčioje išgyventi žemapelkėje kuriasi naujos, jai nebūdingos rūšys, pelkė užauga sumedėjusia augmenija bei nendrėmimis. Jos palaipsniui išstumia saugomas augalų rūšis.

Kartu su pelkės hidrologinio režimo atkūrimo rėmėjais Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje ir VšĮ Startuolių platforma Rockit siekiame šias grėsmes sumažinti. Projekto metu atkursime pelkės hidrologinį režimą užtvenkdami ją sausinančius griovius, išvalysime pelkę nuo sumedėjusios augalijos, vykdysime pelkės vandens lygio stebėjimus bei sieksime, kad tolimesne pelkės priežiūra rūpintųsi vietos bendruomenė.

Remdami Tartoko pelkės hidrologinio režimo atkūrimo veiklas Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje ir VšĮ Startuolių platforma Rockit siekia kompensuoti savo veiklos CO2 pėdsaką.