Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane – 16 mln. eurų nusausintoms pelkėms atkurti

2021-05-24

 

        Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane 16 mln. eurų numatyta skirti 8 000 hektarams nusausintų pelkių atkurti. Taip siekiama sumažinti iš žemės ūkyje naudojamų durpžemių išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Pasinaudodami plane numatyta investicine priemone, tokių žemių savininkai galės prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir sumažinti durpynų sausinimo žalą gamtai.


        Praėjusią savaitę Lietuvos vyriausybės Europos Komisijai išsiųstame 2,2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ išskirtinis dėmesys skirtas žemės ūkyje naudojamų durpžemių atkūrimui. Numatoma už 16 mln. eurų iki 2026 metų atkurti 8 000 ha nusausintų pelkių (durpinių dirvožemių). Atkurtuose plotuose bus skatinamas klimatą tausojantis ūkininkavimas. Taip bus ne tik prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, bet ir saugoma biologinė įvairovė, atkuriamos tvarios ir gyvybingos ekosistemos, gerinama vandens kokybė. Ši investicinė priemonė plane numatyta greta kitų svarbių žaliosios pertvarkos, skaitmeninės transformacijos, sveikatos bei socialinės apsaugos, švietimo, mokslo ir inovacijų priemonių.


        Paramą gauti galės nusausintuose pelkinėse (durpingose) vietovėse žemę dirbantys ūkininkai bei valstybinę žemę prižiūrinčios savivaldybės. Visų pirma parama bus teikiama ūkininkaujantiems labiausiai nuo sausinimo nukentėjusiuose intensyvaus žemės ūkio regionuose bei vietovėse.

 

        Parama bus skiriama pelkės atkūrimo išlaidoms kompensuoti: vandens lygio atkūrimo galimybių įvertinimui, techninio projekto parengimui, drenažo sistemų rekonstrukcijai, užtvankų, šliuzų įrengimui, sumedėjusios augalijos šalinimui, kitiems vietovės gamtotvarkos darbams (akmenų, kelmų šalinimui, paviršiaus išlyginimui). Atkurtos šlapios pelkinės ekosistemos turėtų būti prižiūrimos ir galėtų būti naudojamos šieno gamybai, ganymui ar auginti spanguoles ir kitas uogas, pelkininkystei. Pelkių atkūrimo sėkmė bus vertinama pagal tai, ar pelkėje pradėjo augti būdingų augalų rūšys ir augalų bendrijos. Atkurtų pelkių priežiūra turėtų būti toliau remiama pagal priemones, kurios dar planuojamos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane. 


        VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas” direktorius Nerijus Zableckis atkreipia dėmesį, kad "iki šiol Lietuvoje nepakankamai įvertinama pelkių atkūrimo svarba švelninant klimato kaitą. Nors planuojamas atkurti plotas šalies mastu nėra didelis, reikšmingas pats faktas, kad skiriama parama pelkių atkūrimui kaip kovos su klimato kaita priemonei". N. Zableckis tikisi, jog ši priemonė bus efektyvi, padės pakeisti žemės valdytojų požiūrį į gamtinę pelkių svarbą ir tokiu būdu ateityje padės išsaugoti daugiau pelkių (durpžemių) bei reikšmingai prisidės prie klimato kaitos švelninimo.


        Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pažymi, kad „Naujos kartos Lietuva“ plane numatoma durpžemių atkūrimo priemonė visų pirma naudinga žemdirbiams, nes taip būtų mažinamos šalies žemės ūkio ŠESD emisijos, o tai vienas Europos žaliojo kurso politikos akcentų. „Įsipareigojimai dėl klimato kaitos švelninimo žemės ūkyje auga, tačiau dalies emisijų, pavyzdžiui, gyvulininkystėje, išvengti negalėsime. Todėl būtina ieškoti kitų sprendimų kaip pasiekti emisijų neutralumą. Daug anglies turinčių ekosistemų, šiuo atveju nusausintų durpžemių, atkūrimas yra vienas iš pagrindinių būdų, leisiančių sektoriui reikšmingai prisidėti prie klimato tikslų per ŠESD absorbcijų didinimą, o tuo pačiu gerinti gamtos būklę ir mažinti taršą bei kurti naujas tvaraus ūkininkavimo galimybes,“ – sakė žemės ūkio ministras. 


        Lietuvoje atkūrus hidrologinį režimą 6 proc. žemės ūkyje naudojamų nusausintų dirvožemių galima net iki 50 proc. sumažinti žemės ūkio ŠESD emisijų. Rengiant priemonę buvo pasitelkta pelkių ekosistemų tarptautinė atkūrimo praktika, nevyriausybinių organizacijų patirtis įgyvendinant pelkių atkūrimo projektus. Iki šiol šalyje daugiausia dėmesio buvo skiriama sausinimo pažeistų ir mišku apaugusių saugomų aukštapelkių atkūrimui. Žemės ūkio paskirties durpžemiuose susiduriama su kitokio pobūdžio teisės aktų reikalavimais, apimančiais melioracijos sistemų pertvarkymą, statybos leidimų gavimą. Tikimasi, kad „Naujos kartos Lietuvos“ plane numatyta parama ūkininkams paskatins juos prisidėti prie ekosistemų atkūrimo ir klimatą tausojančio ūkininkavimo šlapiose buveinėse.

Atkuriama žemapelkė pavasarį.JPG