Rekonstruoti Kamariškių dvaro parko vandens telkiniai džiugins dvaro lankytojus ir varliagyvius

Atnaujinta: 02-21


Kamariškių dvaro sodybos parke (Zarasų r.) nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki š. m. vasario 20 d. vyksta apleistų vandens telkinių rekonstrukcijos darbai. Projekto „LLI-476 Išsaugok praeitį ateičiai“ iniciatyva senieji parko tvenkiniai ir kūdros valomos nuo susikaupusio dumblo bei šiukšlių, tvarkomi vandens telkinių krantai, jiems suteikiamos naujos formos ir paskirtis. Rekonstruojami ir tvarkomi 7 vandens telkiniai: trys iš jų pritaikomi parko varliagyvių reikmėms, o likę keturi skirti rekreacijai.


Dirbtiniai vandens telkiniai buvo neatsiejama Kamariškių dvaro parko kraštovaizdžio detalė. Šiandien jie svarbūs ir biologinės įvairovės apsaugai, nes ilgainiui tapo retų varliagyvių buveinėmis, kuriose šios saugomos rūšys apsistoja, maitinasi ir veisiasi.

2020–2021 metų balandžio–spalio mėnesiais atlikti Kamariškių dvaro sodybos parko varliagyvių tyrimai, kurių metu aptiktos 8 beuodegių varliagyvių rūšys: pievinė varlė (Rana temporaria), smailiasnukė varlė (Rana arvalis), didžioji kūdrinė varlė (Pelophylax kl. esculentus), mažoji kūdrinė varlė (Pelophylax lessonae), pilkoji rupūžė (Bufo bufo), žalioji rupūžė (Bufotes viridis), paprastoji česnakė (Pelobates fuscus), raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina). Iš uodeguotojų varliagyvių sutinkamos 2 rūšys – paprastasis tritonas (Lissotriton vulgaris) ir skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus). Kamariškų dvaro sodybos parko teritorijoje ir kūdrose sutinkamos 3 varliagyvių rūšys įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą (2020 m.): raudonpilvė kūmutė (IUCN kategorija – NT), žalioji rupūžė (VU), skiauterėtasis tritonas (VU).


Siekiant sukurti varliagyviams palankesnes veisimosi ir gyvenimo sąlygas greta vieno iš rekonstruotų tvenkinių įrengta stambi ir patikima žiemavietė. Ji įrengta kiek atokiau nuo kūdros esančiame atvirame paaukštėjime, kad pakilus vandens lygiui išliktų neapsemta. Parinktoje vietoje iškastas 0,5 m gylio lovys, į kurį suguldyti greta kūdrų buvusių medžių ir krūmų kelmai, šakos bei akmenys, kurie užpilti 30 cm storio žemių sluoksniu. Žemės vėl užklotos kelmais, kurie užpilti nauju žemių sluoksniu. Taip iš keletos kelmų, šakų, akmenų ir žemių sluoksnių buvo suformuota nauja žiemavietė varliagyviams – iki 2 m aukščio kūgis, kuris ilgainiui susmuks ir nebus toks pastebimas parko kraštovaizdyje.



Projektas „LLI-476 Išsaugok praeitį ateičiai“

2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa.

Projekto bendra vertė – 1 030 848,12 Eur, iš jų – bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 876 220,89 Eur.

Projekto tikslas – padidinti organizacijų, dalyvaujančių istorinių parkų atkūrimo ir jų priežiūros veiklose, pajėgumus Šiaurės Rytų Lietuvos ir Latgalos regionuose pasitelkiant modernias ir plačiai apimančias teritorijų tvarkymo nuostatas, apjungiančias istorines, gamtos ir biologinės įvairovės bei kaimiškojo kraštovaizdžio vertybes ir aspektus.

​Straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už turinį atsako VĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas. Straipsnio turinys nebūtinai atitinka oficialią Europos Sąjungos poziciją.


Programos tinklapis www.latlit.eu.

ES tinklapis www.europa.eu.


📷 Žydrūno Sinkevičiaus nuotraukos



38 peržiūros0 komentarų