Šiais metais sukanka 50 metų, kai 1971 m. vasario mėn. 2 d. Kaspijos pajūrio kurorte Ramsare (Izraelyje) 18-ka pasaulio valstybių pasirašė Jungtinių Tautų Konvenciją (dar vadinamą Ramsaro Konvencija arba Sutartimi), kuria įsipareigojama saugoti ir atsakingai naudoti pasaulio pelkes ir kitas šlapynes: žemapelkes, tarpinio tipo pelkes, aukštapelkes, nendrynus, natūralius ir dirbtinius vandens telkinius, pastoviai ar laikinai užmirkusius plotus, kuriuose telkšo arba nuolat teka vanduo (gėlas, pusiau sūrus ar net sūrus). Joms priskiriamos ir jūrų priekrantės, kurių gylis atoslūgio metu ne didesnis kaip 6 metrai.
Ramsaro konvencijos tekstą (įsigalėjusį nuo 1975 m. gruodžio 21 d. su vėlesniais pakeitimais; galite rasti Konvencijai skirtoje internetinėje svetainėje (anglų kalba).
1974 m. paskelbta pirmoji pasaulyje tarptautinės reikšmės saugoma šlapynė – Koburgo (Cobourg) pusiasalis su jį skalaujančios Timoro jūros pakrante (Šiaurės Australija), turtinga saugomų ir retų jūrinių rūšių ir gausiomis paukščių kolonijomis.
Šiandien Ramsaro sutartį jau yra pasirašiusi 171 valstybė. Pasaulyje yra 2416 saugomų Ramsaro vietovių (2021 m. pradžios duomenimis), kartu užimančių daugiau nei 254 mln. ha plotą.
Lietuva prie Konvencijos prisijungė 1993 m. Šiuo metu mūsų šalyje saugomos 7 tarptautinės reikšmės šlapynės: Čepkelių, Kamanų ir Viešvilės gamtiniai rezervatai, Žuvinto biosferos rezervatas, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksas.
Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija ir Ramsaro konvencijos sekretoriatas kasmet skelbia naują Tarptautinės pelkių dienos temą. 2021-ųjų metų Pasaulinės pelkių dienos tema – „Pelkės ir vanduo“ – pelkės, vanduo ir gyvybė yra neatsiejamos.
Pasaulinės pelkių dienos proga kviečiame į nuotolinę pamoką apie pelkes. LMNŠC Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus laidų ciklo “Gamtos mitų griovėjai” nuotolinę pamoką “Pelkė ir žmogus” veda fondo eskpertė dr. Jūratė Sendžikaitė.
Komentarai