Pasitarimas dėl durpynų atkūrimo ir anglies kreditavimo sistemos sukūrimo Lietuvoje
Š. m. gruodžio 2 d. įvyko pasitarimas dėl durpynų atkūrimo ir anglies kreditavimo sistemos sukūrimo. Susitikimą inicijavo durpių įmonių asociacija “Lietuviškos durpės”, bendradarbiaudama su Lietuvos gamtos fondu ir VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondu. Renginys vyko hibridiniu būdu.
Pranešimai:
Apleistų durpinių karjerų statistika, jų tvarkymo poreikis
Susitikimo metu aptarti mokesčiai įmonėms už anglies dioksido dedamąją durpėms, kurios naudojamos šildymui. Diskutuota apie energetikai tinkamų stipriai susikaidžiusių durpių gavybos perspektyvas ateityje, t. y. po Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo atsisakyti subsidijų ir įvesti anglies dioksido dedamąją šildymui skirtoms durpėms.
Durpių įmonių asociacijos vadovybės atstovai kartu su asociacijos nariais ir kitomis durpių įmonėmis aptarė poreikį pradėti išankstinę durpių karjerų rekultivaciją dar nebaigus numatytos eksploatacijos. Pabrėžta, kad norint atlikti išankstinę rekultivaciją būtina pakeisti durpynų eskploatavimo ir rekultivavimo projektus. Deja, tokių durpynų atkūrimo kaštai būtų gerokai didesni nei numatyta pradiniuose rekultivavino projektuose, nes atkūrimo veiklos planuotos tik pilnai užbaigus durpių kasybą objekte, t. y. iki technologinio lygmens paliekant tik 30 cm neiškasto durpių sluoksnio. Be to sutrumpėjus ekploatavimo laikotarpiui sumažės atkūrimui atidedama biudžeto dalis. Paliekant storesnį durpių klodą ir išraiškingesnį (nelygų) reljefą tokių durpynų atkūrimo galimybės komplikuojasi, nes reikalingi kur kas sudėtingesni sprendimai, padėsiantys atkurti ir palaikyti optimalų vandens lygį.
Pasitarimo metu taip pat aptartas ir kitas svarbus klausimas - pelkių kaip anglį kaupiančių ekosistemų būklės pagerinimas ir (ar) atkūrimas. Moderniame pasaulyje didėja juridinių ir fizinių asmenų susidomėjimas savanoriškai mažinti jų poveikį klimatui. Viena iš galimybių – kompensuoti įmonės ar įstaigos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas remiant gamtinių ekosistemų atkūrimo projektus, prisidedančius ir prie ŠESD emisijų mažinimo.
Visuomenėje jau gana populiarūs medelių (miško) sodinimo projektai, tačiau sausinimo pažeistų pelkių hidrologinio režimo atkūrimas akivaizdžiai prisidėtų prie šios problemos sprendimo. Atkūrus gyvybingas pelkių ekosistemas įvertinami CO2 sutaupymai (per artimiausią 30-50 metų laikotarpį), iš kurių generuojami CO2 kreditai, kuriuos įsigydami juridiniai arba fiziniai asmenys prisideda prie jau kitų pažeistų pelkinių ekosistemų atkūrimo.
Tokiai veiklai įteisinti svarbu sukurti patikimą, aprobuotą ir skaidrią anglies kreditavimo sistemą. Šia kryptimi dirba Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo ekspertai, remdamiesi Vokietijoje sukurta ir jau veikiančia sistema.
Šiuo metu VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas Lietuvoje įgyvendina du bandomuosius projektus, kuriuos seminaro dalyviams pristatė fondo vadovas N. Zableckis. Tai Baisogalos apylinkėse atkuriama pelkė itin intensyviai nusausintoje pievoje ir Tartoko žemapelkė (Prienai). Pelkių atkūrimo efektyvumas vertinamas vadovaujantis Vokietijoje patvirtintu MoorFutures stanadartu ir emisijų skaičiavimo metodika (GEST).
PASTABA: Renginys vyko laikantis viešiems renginiams keliamų saugumo reikalavimų, susijusių su COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevencija.
.jpg)
