Vietiniai gyventojai.jpg

Parodomasis žemapelkės (buveinių) atkūrimas Baisogaloje

intensyviai naudojamose žemės ūkio naudmenose Baisogaloje, siekiant klimato kaitos švelninimo tikslų

PROJEKTO TRUKMĖ

2020–2021 (1 etapas)

Derinant gamtosauginius, mokslinius-eksperimentinius bei žemės naudotojo interesus Baisogalos miestelio apylinkėse (Kemerų kaime) žemapelkiniuose durpiniuose dirvožemiuose įkurdintos sėtinės pievos (apie 8 ha) vietoje numatoma atkurti hidrologinį režimą ir paskatinti šlapių pievų ir žemapelkių buveinių formavimąsį. 

 

Dėl sausinimo ir intensyvaus žemės naudojimo teritorija stipriai pažeista ir praradusi dalį pirminių funkcijų. Dabartinis jos naudojamas nėra tvarus klimato kaitos kontekste. Įgyvendinus tvariais principais pagrįstą Baisogalos pelkės tvarkymą ir naudojimą preliminariais duomenimis ŠESD emisijos iš nusausintų durpinių dirvožemių bus sumažintos ne mažiau kaip 100 t CO2 ekv./metus. 

Remiantis anglies dioksidų kreditų sertifikavimo sistemose (MoorFutures ir kt.) naudojamomis metodikomis ŠESD emisijos vertinamos iki 2050 metų, kuomet Europa jau turėtų tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, t.y. bus pasiektas nulinis grynasis ŠESD išmetimas. Todėl 2050 m. nuo Baisogalos pelkės atkūrimo, planuojamo įgyvendinti 2021 metais, bus praėję 29-eri metai, taigi per šį laikotarpį bus sutaupyta ne mažiau kaip 2900 tonų anglies dioksido ekvivalento. 

Projektu bus pasiekta ir kitų ne mažiau svarbių tikslų – atkurta pelkinė ekosistema vėl galės teikti dėl sausinimo prarastų ekosisteminių paslaugų, tokių kaip biologinei įvairovei palaikymas, vandens telkinių kokybės gerinimas – 45% sumažės į aplinkinius paviršinius vandenis patenkančio azoto junginių kiekius, tai prisidės prie greta esančių Baisogalos tvenkinių ir Kiršino upelio, įtekančio į Nevėžio upę, eutrofikacijos mažinimo.